- Pranciškus Vaišvila, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos profesinės sąjungos reikalauja darbdavių didinti atlyginimus, nes naujasis Darbo kodeksas sumažins darbuotojų išlaikymo kaštus, be to, anot jų, esama kitų tam palankių ekonominių sąlygų. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas tikina, kad kai kuriuose sektoriuose algos galėtų didėti net iki 20 proc.
Anot jo, sunku tikėtis, kad visoje Lietuvoje atlyginimai kils vienodai, todėl jis siūlo pasirašyti darbdavių ir darbuotojų susitarimus.
„Ekonominės sąlygos leidžia didinti 20 proc. dabartinį vidutinį darbo užmokestį. Pasakyti, kad visoje šalyje turėtų didėti 10 proc. ar 20 proc. atlyginimai, yra visiškai nerealu, bet mes norime pasirašyti sektorinius susitarimus, pavyzdžiui, galbūt Vilniuje kažkuris sektorius galėtų atlyginimus didinti 10 proc., o regione gal tik 8 proc. Toks principas yra Skandinavų šalyse“, - spaudos konferfencijoje trečiadienį kalbėjo A.Černiauskas.
Anot jo, liepos 1 dieną, tikėtina, įsigaliosiantis naujas Darbo kodeksas numato daug pokyčių: „Mažėja įspėjimo laikotarpiai, išeitinės kompensacijos, padidėja darbo savaitės trukmė. Darbdaviai turėtų pasakyti, kad norėdami liberalesnio Darbo kodekso, jie sutinka kelti darbo užmokestį, nes išlaidos darbuotojo išlaikymui sumažėja“.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė kalbėjo, kad penktadienį profsąjungos rengs mitingus prie pagrindinių darbdavių organizacijų - Pramoninkų, Lietuvos darbdavių, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijų, Investuotojų forumo - būstinių Vilniuje ir prie Vyriausybės, kad atkreiptų dėmesį į atlyginimų didinimą.
Praėjusią savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Virginijus Sinkevičius ir Tomas Tomilinas pareiškė, jog nepavykus pasirašyti trišalio susitarimo dėl atlyginimų didinimo ir kitų savanoriškų socialinių įsipareigojimų, naujasis Darbo kodeksas gali nesulaukti paramos Seime.
Užsienio investuotojus Lietuvoje vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovė Rūta Skyrienė sakė teigiamai vertinanti trišalio susitarimo idėją, o A.Černiauskas tvirtino, jog profsąjungos būtų linkusios pasirašyti susitarimą, tačiau norėtų, kad jis būtų ne deklaratyvus, o privalomas visiems šalies darbdaviams.
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė mano, kad tokio susitarimo nebūtų įmanoma įgyvendinti, nes valstybė negali priversti privačių įmonių jo laikytis.
Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Trišalėje taryboje suderintam Darbo kodeksui ir teikia dokumentus svarstyti Seimui.
Premjeras: reikia didinti gamybą ir eksportą
Lietuvos profesinėms sąjungoms siūlant kai kuriuose sektoriuose padidinti algas iki 20 proc., premjeras Saulius Skvernelis sako, kad norint didesnių atlyginimų, šaliai reikia pritraukti investuotojų, didinti gamybą ir eksportą.
„Aš irgi norėčiau, kad minimali alga būtų tokia (500 eurų - BNS), o vidutinė dar didesnė. Palaikau tuos siekius ir norus, bet turime suvokti, kad norint mokėti atlyginimą, reikia, jog tie pinigai būtų uždirbami ir ateitų investuotojai. Turi būti vykdoma gamyba, eksportas, o ne viskas vien per vidaus vartojimą“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S.Skvernelis, komentuodamas profesinių sąjungų viešus pareiškimus, kad atlyginimai didėtų iki 20 proc., o minimali alga - iki 500 eurų.
Anot jo, tokie norai būtų realūs, jei Lietuvos ekonomika toliau augs bei bus konkurencingesnė.
„Yra realu, kiek mes sugebėsime padaryti struktūrines reformas ir padaryti ekonomiką konkurencingą bei augančią“, - tvirtino premjeras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą3
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...