- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienį vykusioje konferencijoje „Verslo ir valdžios dialogas. Kuria kalba bendrauti?“ buvo kalbėta apie pastarųjų metų patirtį, kuri parodė, kad verslo bendruomenei vis sunkiau kalbėtis su politikais apie valstybės ateities viziją, jos vystymo kelią ir kasdienes problemas.
Buvo ieškoma atsakymų į klausimus, kur yra riba tarp informacijos pateikimo, lobizmo ir korupcijos, kodėl per beveik trisdešimt nepriklausomybės metų nesugebėjome rasti tvaraus verslo, visuomenės ir politikų bendradarbiavimo modelio, tačiau rytojaus iššūkiai pirštu prikišamai rodo, kad turime sutarti dėl visoms pusėms priimtinos dialogo formos.
“Kalbant šiandien apie mūsų gebėjimą kalbėtis ir susikalbėti, mes turime pripažinti, kad iki šiol esame veikiami paveldėtos sovietinės praeities mentaliteto. Didele dalimi mums sunku susikalbėti su valdžia, nes ir ji turi didelį paveldėtą praeities bagažą - net jauni mūsų politikai save sutapatina su valstybe, deklaruodami kad santykis vyksta tarp valstybės ir verslo. Bet juk valstybė esame visi mes, kuriantys ir dirbantys šioje valstybėje. Mes iki šiol esame sovietinės sistemos modelio, kuris buvo vadinamas demokratiniu centralizmu, įkaitais. Vienas žino ką reikia visiems daryti ir nieko daugiau nereikia - tik vykdyti iš aukščiau nuleistus nurodymus. Ar ne tokia sistema šiandien veikia Lietuvoje? Ar ne taip jaučiasi šiandien merai, kurių iniciatyva yra nepageidaujama? Nors kas, jeigu ne savivalda geriausiai žino, kokie yra krašto poreikiai,“ – konferencijoje kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Pasak R.Dargio, visuomenės stiprybės pamatas yra stiprus, išsilaivinęs ir kūrybingas žmogus. Kitas valstybės ramstis yra bendruomenė - tik turėdami stiprias bendruomenes mes galime turėti stiprią valstybę.
“Esminis dalykas apie kurį turime kalbėti - stipri bendruomenė yra stipri ne stipriais viršininkais ir stipria valdžia, nes demokratinė valstybė yra stipri savo žmonėmis. Verslo bendruomenė yra aktyvi mūsų visuomenės dalis, kurios pagrindinis interesas – prognozuojama valstybės raida ir stabilumas, nes tik tokiomis sąlygomis verslas gali investuoti ir prognozuoti ateitį. Bet ar galime šiandien pasakyti, kad turime stabilią valstybę su prognozuojamais valdžios sprendimais? Geriausias atsakymas yra valdžios sprendimas dėl PVM lengvatos viešbučiams – per 9 metus jis buvo keičiamas 6 kartus,”- kalbėjo LPK prezidentas.
Kalbėdamas konferencijoje jis pabrėžė dialogo ir bendradarbiavimo poreikį. Pasak R.Dragio, verslas šiandien jau gyvena globalios konkurencijos sąlygomis. Iš esmės mūsų konkurencingumas yra globalus, nes mūsų pramonė eksportuoja beveik 80 proc. savo produkcijos, todėl verslui rūpi visos globalios problemos – migracija, švietimas, skaitmena ir kt. Verslas suprato, kad tik kalbėdami ir bendradarbiaudami su visomis visuomenės grupėmis šiandien galime užtikrinti stabilumą.
Kaip vienas didžiausių visuomenės rūpesčių buvo įvardintos švietimo problemos, kurių sprendimas priklauso nuo politikų ir vykdomosios valdžios. Pabrėžta, kad viešasis sektorius turi atliepti globalų matymą, supratimą ir tokiu būdu užtikrinti valstybės ateitį: “O ką mes turime šiandien – negirdėjimą, pažadus, kuriuos dalina ir kurie yra neįgyvendinami. Šiandien vietoje dialogo turime demonizuotą verslą – verslas yra blogis, kuris nenori dalintis, - kalba LPK prezidentas.- Bet valdžios pareiga yra ne teisingai padalinti, o sukurti tokias sąlygas, kad atsirastų daugiau veikiančių ir kuriančių žmonių. Turime kalbėti apie tai, kad išlaisvintas verslas ir jo kuriančioji galia yra pagrindinė valstybės stiprioji pusė. Bet apie tai visuomenėje nėra diskusijos”.
R.Dargis pabrėžė, kad yra būtina keisti požiūrį vieniems į kitus, reikalingas kitoks požiūris į bendruomenę, kitoks politikų požiūris į verslo bendruomenę. Valstybės augimas yra visų bendruomenės grupių susitarimas, bet per 27 pastaruosius metus tikrai visi padarėme mažai, kad toks dialogas vyktų.
Konferencijoje dalyvavusio buvusio Švedijos finansų ministro Paro Nuderio teigimu, Švedija yra sėkmingai auganti valstybė, nes investuoja į žmogiškąjį kapitalą - šalis investuoja į jaunąją kartą darželiuose, vėliau – mokyklose, universitetuose. Valstybė yra konkurencinga, nes į darbo rinką įtraukia kaip įmanoma daugiau žmonių. Pasak jo, Švedijos visuomenė pasitiki viešuoju sektoriumi, nes jame labai mažai korupcijos. Kai sukuriamas toks sektorius, gyventojai nori mokėti mokesčius, nes žino, kad jų pinigai skiriami švietimui, socialinei apsaugai, sveikatos apsaugos sistemai ir kitoms visuomenės reikmėms.
Vokietijos pramonės konfederacijos ir Vokietijos darbdavių konfederacijos atstovybės Briuselyje atstovas Joscha Ritzas pabrėžė, kad Briuselyje ir Berlyne puikiai suprantama bendradarbiavimo tarp valdžios ir verslo svarba bei stengiamasi palaikyti konstruktyvų dialogą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės2
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?2
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Vėl šventinis maratonas: prekybininkams teks pakovoti dėl vartotojų pinigų
„Galiausiai baigsis tuo, kad kainos parduotuvėse per dieną keisis tiek kartų, kiek ir naftos kaina“, – apžvelgdamas kai kurių Lietuvoje veikiančių prekybininkų naujas praktikas sako kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...