- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) pradedamas vidaus auditas – nustatyta, kad dalis ankstesniais metais rengtų projektų neatitinka nei realių poreikių nei techninio reglamentavimo.
„Jau šiandien aišku, kad projektavimui „į orą“ iššvaistyta mažiausiai 20 milijonų eurų. Tiek milijonų kainavo vien projektų kūrimas, kurie niekada nebus įgyvendinti. Šie pinigai galėjo būti panaudoti tų pačių svarbių projektų įgyvendinimui. Dvi Rusnės estakados galėjo būti pastatytos jau seniai. Direkcija ilgus dešimtmečius veikė lyg politinių užsakymų biuras. Užsakydama projektus LAKD pirko sau ramybę – projektai buvo rengiami, net jei neturėjo realaus finansavimo. Visuomenės interesai suprantami, kelių tvarkymo poreikis yra didžiulis. Tačiau sistemingas Lietuvos kelių planavimas, galima sakyti, neegzistavo“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Pasak ministro, naujoji LAKD vadovybė aptiko tikrą politinių užsakymų archyvą – kiekviena nauja kadencija reiškė ir naujus politikų užsakymus direkcijai.
„Kelių direkcija, savo ruožtu, buvo tobulai įvaldžiusi politikų pamaloninimo meną – gavusi užsakymą įsukdavo projektavimo ir pinigų leidimo mašiną“, – kalbėjo susisiekimo ministras R. Masiulis.
Vidaus audito metu LAKD bus patikrinti ir inventorizuoti daugiau nei 1000 projektų. Preliminariais duomenimis, dalis šių projektų nėra tinkami įgyvendinimui, nes neturi statybos leidimų arba neatitinka galiojančių techninių – normatyvinių dokumentų reikalavimų ir teisės aktų.
„Techniniai projektai kelio ruožų rekonstravimui, kapitaliniam remontui ar plėtrai turėtų būti rengiami tik tinkamai juos suplanavus. Ankstesniais metais LAKD savo raštais bei vieša informacija klaidino visuomenę ir prisiėmė įsipareigojimus, kuriems neturėjo finansinių išteklių. LAKD darbuotojai, nors ir žinodami, kad planuose tokių projektų nėra arba jiems nėra numatytas finansavimas, pirko projektavimo darbus ir taip per daugelį metų LAKD patyrė milijoninius nuostolius, kadangi techninių projektų panaudojimas ateityje neįmanomas, o sukurtas turtas nelikvidus“, – sakė LAKD laikinai pareigas einantis direktorius Vitalijus Andrejevas.
Pavyzdžiui, 2009 metais LAKD nupirko paslaugą Via Baltica kelio A5 ruožo nuo 45 iki 56km techniniam projektui parengti už 1,5mln. eurų, o 2015 metais įsigijo projekto koregavimo paslaugą už 0,8 mln. eurų. 2014 metais Via Baltica kelio A8 ruožo nuo 32 iki 53km parengto projekto sprendiniai neužtikrina dabartinių transporto srautų pralaidumo ir saugumo reikalavimų, nors visi projektai privalo būti rengiami atsižvelgiant į 20 metų transporto srautų prognozes ir t.t.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus24
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...