- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
„Rail Balticos“ projektas – svarbus daugumai Lietuvos gyventojų
Dauguma Lietuvos gyventojų laukia galimybės patogiai keliauti traukiniu į Vakarų Europą ir „Rail Balticos“ geležinkelį laiko Baltijos šalių ekonomikoms svarbiu projektu. Tokias nuotaikas atskleidė naujausia visuomenės nuomonės apklausa.
Remiantis „Spinter tyrimų“ apklausa, 41 proc. gyventojų „Rail Balticą“ laiko Baltijos šalių ekonomikoms svarbiu projektu, ateityje sujungsiančiu europiniu geležinkeliu Baltijos šalis tarpusavyje ir su likusia Europa. Dar 24 proc. gyventojų mano, kad „Rail Balticos“ projektas svarbus dėl patogios galimybės traukiniu dideliu greičiu nukeliauti į Berlyną, Varšuvą, Rygą ar Taliną.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Karolio Sankovskio, tokia gyventojų pozicija įpareigoja projektą įgyvendinti laiku bei padaryti tą kaip įmanoma efektyviau.
„Europinės geležinkelio vėžės projektas yra prioritetinis tiek Lietuvai, tiek Latvijai ir Estijai. Todėl kartu su kitomis Baltijos šalimis bei su Europos Komisijos pagalba siekiame, kad „Rail Balticos“ projektas būdų įgyvendinamas skaidriai ir efektyviai, o geležinkelis būtų nutiestas iki 2025 metų pabaigos“, – sakė K. Sankovskis.
„Rail Baltica“ – svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai – Suomija. Projekto įgyvendinimas atidžiai prižiūrimas tiek Europos Komisijos, tiek Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinės valdžios institucijų.
Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 milijardo eurų. Investicijų Lietuvoje suma – apie 2,474 milijardo eurų, iš kurių 85 proc. tikimasi finansuos ES.
Baigti tiesti europinę geležinkelio vėžę iki Talino planuojama 2025 metais, o naująją vėžę pradėti eksploatuoti 2026-aisiais. Šiuo metu europinė vėžė jau yra nutiesta nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno. Ja gali važiuoti tiek krovininiai, tiek keleiviniai traukiniai.
„Spinter tyrimai“ apklausą atliko šių metų sausio viduryje. Apklausą užsakė „Lietuvos geležinkeliai“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemėLaisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
