- Augustas Stankevičius, Loreta Mačiulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Robotizacija Lietuvoje skinasi kelią į priekį. Šiuo metu ji aktyviausia pramonės sektoriuje, bet planuojama, kad artimiausiu metu jį pralenks paslaugų sritis. Ekspertai sako – baimintis, kad robotai atims darbo vietas, nevertėtų, nes žmonių vis tiek reikės. Tačiau įspėja, kad darbas keisis, žmonėms reikės nuolat mokytis ir tobulėti.
Automatizuotas terminalas Kaune per valandą gali išrūšiuoti apie 7 tūkstančių siuntų. Jis pakeitė 8 darbuotojus, kuriems atlikti tą patį darbą reikėjo bene dvigubai daugiau laiko. Įmonė sako su žmonėmis neatsisveikinusi – esą juos perkvalifikavo ir pasiūlė kitas darbo vietas, atsiradusias robotizavus siuntų paskirstymą.
„Artėja laikas, kai mes čia, Vilniuje, turėsim ieškot sprendimų, kaip apdorot augantį siuntų kiekį, tai manau, kad vienas iš variantų bus svarstomas – automatizuota linija Vilniuje taip pat“, – pasakojo UAB „DPD Lietuva“ vadovas Robertas Vilkaitis.
Kuriamas roboto-slaugės prototipas ateityje turėtų pakeisti kvalifikacijos nereikalaujančius rutininius slaugytojų darbus – po palatas išvežioti vaistus, maistą, palydėti pacientus į kai kurias procedūras.
„Kauno klinikose tuneliais veža visokius skalbinius slaugės, sanitarės, sanitarai. 300 kg sveria tie karučiai, ir juos stumia. Ten vietomis ir įkalnės, nėra visiškai lygu, ir juos stumia žmonės, tai aš sakyčiau – ne žmogaus vertas darbas, ir kad tos kvalifikacijos kažkokios medicininės reikia, kad tokius dalykus padaryt“, – kalbėjo UAB „Rubedo sistemos“ vadovas Dainius Karkauskas.
Planuojama, kad pirmieji tokie robotai ligoninėse galėtų pardėti dirbti maždaug po metų-dvejų.
Kol kas Lietuvoje labiausiai robotizuotas pramonės, tačiau jį vejasi paslaugų sektorius.
„Kad ir palyginimui paimti skambučių centrą, kuriame paskambinate į „Tele2“ ar „Telia“, ar kažkur kitur, kur jums atsako greitai į kažkokį klausimą, tokios sistemos automatizavimas yra daug paprastesnis. Ir čia, jeigu palyginti, visi bijo, kad pramonę greičiau suautomatizuosime, kur ta pramonė lėtai ir stabiliai automatizuosis daug metų, o kituose sektoriuose tų technologijų diegimas bus ženkliai greitesnis“, – pasakojo Lietuvos robotikos asociacijos valdybos narys Justinas Katkus.
Lietuvoje vidutiniškai 10 tūkst. darbuotojų šiuo metu tenka apie 10 robotų. Europos vidurkis – 10 kartų didesnis – 100 robotų. Labiausiai regione automatizuota Vokietija. Čia tam pačiam kiekiui darbuotojų tenka 300 robotų.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Lietuvos darbuotojams egzistuoja vidutiniškai beveik 60 proc. grėsmė, kad jų darbo vieta gali būti automatizuota. Tačiau ekspertai tokią riziką vertina skeptiškai, nes pats robotizavimas esą nereiškia, kad žmogus neteks darbo, paprasčiausiai jis keisis.
„Nesinori pasiduoti panikai, taip. kaip sakoma, kad darbo vietas atims robotai. Mes istoriškai matėm, kai žmonės griovė fabrikus, ardė technologines linijas ir nuo to darbo vietų nesumažėjo. vienareikšmiškai su kuo negalima nesutikti – darbo vietų profilis tikrai pasikeis. Pasikeis tai, ką veikia žmonės ir dabar jau keičiasi, dabar tas akivaizdu. Pavojų įžvelgčiau tik toms pozicijoms ar tiems žmonėms, kurie visiškai nenusiteikę mokytis“, – sakė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Inobazės vadovas Ugnius Savickas.
Ekspertai taip pat pastebi, kad Lietuvoje mažėjant gyventojų, robotai gali tiesiog kompensuoti jų trūkumą rinkoje, o ne atimti darbo vietas. Prognozuojama, kad reali robotizacijos įtaka bus pastebima po 3-5 metų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia4
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...