Rusijos dujų vamzdžiai raizgo Europą: kodėl neskamba aliarmas?

Taip LRT.lt sako Lietuvos ambasadorė ES Jovita Neliupšienė. Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičius teigimu, kol kas dėl to pavojaus aliarmas visoje ES neskamba, bet daugėja ir daugės prieštaraujančių, diskutuojančių valstybių. Tuo metu Seimo nariai Rasa Juknevičienė ir Egidijus Vareikis sako, kad dėl Rusijos įgyvendinamų projektų pavojaus varpai neskamba todėl, kad jie – trumpalaikiai ir nedaro tokios radikalios politinės įtakos Europoje, kaip kad Rusija greičiausiai norėtų.

LRT.lt anksčiau rašė, kad „Gazprom“ pradėtas statyti „TurkStream“ dujotiekis – dar viena dėlionės detalė Rusijos plane Vakarų Europai tiekti dujas apeinant Rytų ir Centrinės Europos valstybes, o kartu su „Nord Stream 2“ ir OPAL Rusija beveik kilpa apjuosia Europą savo dujų vamzdžiais.

Energetikos ekspertas Romas Švedas LRT.lt teigė, kad „TurkStream“, OPAL ir „Nord Stream 2“ visai ES turėtų būti aliarmas. „Mano vertinimu, tai būtų esminis „Gazprom“ pasiekimas, o ES veiktų prieš savo deklaruotą energetikos politiką“, – kalbėjo R. Švedas.

Nepriklausomybė nuo „Gazprom“ turėtų būti bendras Centrinės Europos tikslas, rinka turi būti diversifikuota.

Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius tikina, kad esamos tendencijos tikrai kelia nerimą, situacija nėra teisinga, nes tai kertasi su mūsų sutartais energetinio saugumo, energetinės sąjungos principais.

„Nepriklausomybė nuo „Gazprom“ turėtų būti bendras Centrinės Europos tikslas, rinka turi būti diversifikuota. Tai – vienas pagrindinių energetinės sąjungos tikslų, taip turėtų būti, tačiau matome, kad kartais viskas pakrypsta visiškai priešinga linkme“, – LRT.lt sako ministras.

Dėl vienų projektų diskutuoja, dėk kitų negali nieko padaryti

„Nord Stream 2“ prieštarauja mūsų principams diversifikuoti rinką ir mažinti priklausomybę nuo vieno šaltinio. Mūsų požiūriu, tas projektas yra vertintinas politiniu, geopolitiniu ir moraliniu požiūriu, nes ekonominio pagrindo jis neturi. Projekte nematyti jokio komercinio pagrįstumo, matyti noras iš energetinio žaidimo eliminuoti Ukrainą. Tai neatitinka mūsų politinių tikslų, tačiau, matyt, kai kurios savo interesų turinčios didžiosios šalys sugeba tą politiką vykdyti“, – kalba L. Linkevičius.

Tačiau, pasak užsienio reikalų ministro, dėl „Nord Stream 2“ dar lieka neatsakytų klausimų, viskas nėra taip sklandu ir, matyt, diskusija tęsis.

„Turėtume palūkėti, ir, manau, pamatysime, kad įsijungs įvairūs teisiniai svertai, reakcijos tų šalių, pro kurių teritorinius vandenis eina tas dujotiekis. Reakcijos dar sulauksime, nes tos valstybės turės priimti sprendimus dėl leidimo išdavimo.

Manau, kad Rusijos interesas šiuo atveju slepiasi tik už vamzdžių diversifikavimo. Tačiau taip pat manau, kad Europoje nėra abejojančių Rusijos interesais tiekti dujas, taip vykdant vamzdžių geopolitikos tąsą.

Ir dabar jau matyti prieštaravimai iš mūsų kaimynų latvių, prieštaravimai kyla Danijoje. Kalbant apie vandenis, kurie nepriklauso šalims, yra neutraliose teritorijose, veikimas juose taip pat turės būti teisiškai apibrėžtas. Beje, įvairių iniciatyvų matyti – Europos Komisija (EK) ketina siekti mandato derybose su Rusija dėl „Nord Stream 2“ ir kalbėti visų suinteresuotų valstybių vardu, kitaip tariant, konsoliduoti bendrą poziciją ir kalbėti vienu balsu. Taigi pastangų yra, tačiau tai nėra vienareikšmiška“, – pažymi L. Linkevičius.

Pasak Lietuvos ambasadorės ES J. Neliupšienės, dujotiekis „TurkStream“ – dviejų suverenių ES nepriklausančių  valstybių projektas, todėl ES neturi jokios teisinės jurisdikcijos šį projektą stabdyti.

„Projektas „South Stream“ lietė kai kurias ES valstybes, todėl buvo galima imtis priemonių. Šiuo atveju pritaikyti ES teisės nėra galimybės, galime tik apeliuoti į bendrą diversifikavimo interesą. Tačiau viena yra diversifikuoti energetinius šaltinius, kita – vamzdžius. Manau, kad Rusijos interesas šiuo atveju slepiasi tik už vamzdžių diversifikavimo. Tačiau taip pat manau, kad Europoje nėra abejojančių Rusijos interesais tiekti dujas, taip vykdant vamzdžių geopolitikos tąsą“, – teigia ES ambasadorė ES.

Pašnekovė pažymi, kad „Nord Stream“ klausimas buvo ne kartą keliamas tiek ministrų, tiek aukščiausiu lygiu. Šiuo atveju, pasak jos, vyksta diskusija, ar vamzdžiai, einantys per vandenis, patenka į energetinės sąjungos reguliavimą, o institucijos kol kas nėra pateikusios galutinio atsakymo.

„OPAL atveju buvo keliamas klausimas dėl trečiųjų šalių galimybės tiekti tam tikrą dalį dujų konkrečiu vamzdžiu. Čia, žinoma, mes turėjome galimybę reguliuoti, kokią prieigą turės tos trečiosios šalys ir jų įmonės. EK priėmė sprendimą tą dalį gerokai sumažinti“, – aiškina J. Neliupšienė.

Lietuvos ambasadorė ES pritaria energetikos ekspertui R. Švedui, kad dėl Europoje kerojančių Rusijos dujų vamzdžių pavojaus varpai ES turėtų skambėti.

„Tačiau reikia nepamiršti, kad egzistuoja du vertinimai. Vienas – teisinis, ir tokiais atvejais, kaip „TurkStream“, neturime jokių instrumentų, bent tol, kol tas vamzdis nekirto vienos iš ES šalių sienos. Jei jis kirs sieną, bus galima kelti klausimą, kiek vykdomas projektas atitinka ES teisę, tačiau įsileisti vamzdį, ar ne, sprendžia konkreti valstybė. Lygiai taip pat diskusija vyksta ir dėl „Nord Stream“ – ar čia turėtų būti taikoma ES teisė, ar ne. Mes galime pasakyti, kad tai yra ES teisės dalis, tačiau yra ir kitų nuomonių.

Kitas vertinimas – politinis, saugumo. Vertinant šia perspektyva, reikia pasakyti, kad svarbiausia yra diversifikuoti šaltinius, o ne vamzdžius, ir didžiausią grėsmę kelia tai, kad mes tampame priklausomi nuo vieno tiekėjo, nors tą patį produktą jis mums tiekia skirtingais vamzdžiais. Galime nebent tyliai pasidžiaugti, kad turime suskystintų gamtinių dujų terminalą, savo energetinių šaltinių diversifikaciją užtikriname, tą patį daro ir kitos valstybės“, – kalba J. Neliupšienė.