- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rytinės Baltijos regiono uostuose, įskaitant ir Rusiją, šių metų pradžia buvo kelianti tam tikrų apmąstymų.
Kritimas po gero sausio
Jei sausį Klaipėdos uoste krauta per 3,88 mln. tonų krovinių, tai vasarį krova jau sumažėjo iki 3,37 mln. tonų. Bet tai ir logiška, nes vasarį mažiau dienų. Vienok šiemet vasarį krovinių buvo 2 proc. mažiau nei pernai. Ypač ryškus net 188 tūkst. tonų (-11,9 proc.) birių krovinių kritimas ir 66 tūkst. tonų (-7,4 proc.). Bet užtai ryškiai kilo įvairių arba generalinių krovinių krova (net 188 tūkst. tonų arba + 19,7 proc.).
Bet kadangi ypač sėkmingas Klaipėdos uostui buvo vasaris bendras dviejų mėnesių krovos pokytis išliko teigimas (+ 6 proc. arba 408 tūkst. tonų daugiau nei pernai). Iš viso krova siekė 7,25 mln. tonų. Pagal bendrą krovą ji jau beveik pavijo Rusijos Baltijos jūros gigantą Primorsko uostą.
Per du mėnesius daugiausiai krauta birių krovinių - 2,99 mln. tonų (-3,4 proc. palyginti su pernai), generalinių krovinių - 2,28 (+19,63 proc.) ir skystų krovinių - 1,99 (+7,6 proc.).
Dėl Klaipėdos uosto veiklos per du mėnesius teigiama ir Lietuvos geležinkelių gabenimo statistika. Iš viso per du mėnesius gabenta 8,6 mln. tonų krovinių. Tai 10 proc. Daugiau nei pernai.
Ventspilis vėl dugne
Bendrai visi rytinės Baltijos šalių uostai per du mėnesius jau krovė 22,14 mln. tonų. Tai 958 tūkst. tonų arba 4,2 proc. mažiau nei pernai. Teigiama buvo ne tik Klaipėdos, bet ir Būtingės terminalo krova. Ji siekė 1,74 mln. tonų (+7,5 proc.).
Lietuvos uostų dalis šiemet gerokai padidėjo, o Latvijos toliau smarkiai smuko. Rygos uostas krovė 5,48 mln. tonų. Tai 620 tūkst. tonų arba 10,1 proc. mažiau nei pernai. Ventspilio uostas iš viso krito į gilią duobę. Jis per du mėnesius krovė 3,09 mln. tonų. Tai net 1,42 mln. tonų arba 31 proc. mažiau nei pernai. Šie uostai praranda rusiškas anglis (Rygoje - 8,4 proc.), naftos produktus (Rygoje -43 proc.). Bet Rygoje vėl augo konteinerių krova (+5 proc.). Net 18 proc. daugiau buvo keleivių.
Iš Latvijos uostų vienintelis Liepojos uostas demonstravo augimą. Bendra šio uosto krova per du mėnesius siekė 1,38 mln. tonų. Ji net 315 tūkst. tonų arba +29,4 proc. didesnė nei pernai.
Šiemet džiugi naujiena Talino uostui. Po kelis metus vykusio nuolatinio kritimo šiemet jau prasidėjo kilimas. Per du mėnesius jis krovė 3,19 mln. tonų ir aplenkė Ventspilį. Talino krova šiemet augo 230 tūkst. tonų arba 7,8 proc.
Rusijos kerštas Ukrainai
Po prezidento rinkimų Rusijoje, kur vėl nugalėjo Vladimiras Putinas, pasigirdo teiginių, kad tai nieko gero nežada rytinės Baltijos šalims. Neva, Rusija dar aršiau perkels savo krovinius į savus uostus.
Signalu gali būti tai, kad Rusijos Baltijos jūros baseino uostuose per du mėnesius krova ne kilo, o sumažėjo net 3,7 proc. Iš viso krauta 38,7 mln. tonų. Atsigavęs po pergalės rinkimuose V.Putinas gali pasikviesti kraštiečius iš Sankt Peterburgo ir Leningrado srities ir paklausti, kodėl suprastėjo uostų krova. Tiesa, ji krito dėl vieno uosto - Primorsko. Čia krauta 7,5 mln. tonų (-31,6 proc.). Ust Lugos krova siekė 16,6 mln. tonų (+5,8 proc.), Sankt Peterburgo - 9 mln. tonų (+11,2 proc.).
Tačiau kai kurie ekspertai aiškina, kad Rusija nelaikanti rytinės Baltijos šalių tokiu stipriu priešininku kaip Ukrainos. Neva Rusija siekianti padaryti viską, kad atkirsti Ukrainą nuo jos išteklių tranzito. Panašu, kad tai jai pavyko. Nors šiemet per du mėnesius Ukrainos uostai krovė 20,5 mln. tonų, o tai 4,6 proc. daugiau nei pernai, tranzitas siekė vos 1,9 mln. tonų nors ir buvo net 54 proc. didesnis nei 2017 m. Uostuose dominuoja pačios Ukrainos eksportas. Jo dalis sudarė 14,9 mln. tonų. Ir ji šiemet 3,4 proc. mažesnė nei pernai. Daugėja į Ukrainą per uostus importuojamų krovinių. Jų dalis siekė 3,5 mln. tonų, bet šiemet palyginti su 2017 metais yra net 24,4 proc. didesnė. Tai reiškia, kad Ukraina mažiau ko gauna iš Rusijos ir daugiau importuoja jūros keliu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kandidatai į prezidentus nepritaria universaliam NT mokesčiui, kritikuoja ir reformą1
Nė vienas kandidatas į prezidentus nepalaiko universalaus nekilnojamo turto (NT) mokesčio įvedimo, nors kai kurie pritartų, jog nuosavybė, naudojama gauti pelnui, būtų apmokestinta. Pirmadienį vykusių prezidentinių debatų metu taip pat netrūko ir ...
-
Lietuvai leista naudoti dar 8,7 mln. eurų įšaldytų RRF lėšų – svarstoma kreiptis į ES teismą
Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą dalinį įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos lėšų, prane&scaro...
-
LB pažėrė kritikos komerciniams bankams: ketinimas didinti paslaugų įkainius – liūdinantis faktas6
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų ketinimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“. ...
-
Užderėjo pirmosios braškės: kokia jų kaina?10
Jau netrukus masiškai bus pradėtos skinti šių metų braškės. Pirmasis derlius jau užderėjo. Ūkininkai sako, kad šiemet braškių derlius bus vidutinis, nes saulės buvo mažai, o orai – permainingi. Visgi kainos la...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą2
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
G. Šimkus: pratęsus solidarumo įnašą, už 2025 metus jo galėtų būti gauta 50–70 mln. eurų5
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų. ...
-
Finansų ministerija svarsto kreiptis į ES Bendrąjį teismą dėl „įšaldytų“ RRF lėšų1
Finansų ministerija svarsto kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį teismą dėl Europos Komisijos (EK) veiksmų sprendžiant dėl Lietuvai skirtų „įšaldytų“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka12
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 40 proc.3
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc., o vietinė elektros gamyba užtikrino 86 proc. šalies suvartojimo, pirmadienį skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų7
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...