- Mindaugas Samkus, Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybės siekį atsisakyti lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM), jį pakeičiant 15 proc. tarifu, Seimo Audito komiteto vadovė konservatorė Ingrida Šimonytė vadina labai keistu sprendimu.
Tuo metu, pasak jos, kai kurioms prekėms ir paslaugoms vietoj 9 proc. nustačius 5 proc. tarifą, tai poveikio neturės - nei knygos, nei keleivių vežimas neatpigs.
„Visos pozicijos, kurios dabar 9 proc. apmokestinamos, jos tapo auka, kaip šildymas, arba beneficiaru to, kad Vyriausybė nesugebėjo panaikinti lengvatos viešbučiams - čia tam tikras bandymas rasti būdą, kaip išspręsti viešbučių klausimą, nenaikinant lengvatos - padidinant tarifą nuo 9 iki 15 proc., o kadangi trijų tarifų turėti negalima, tai reikėjo kur padėti tas visas prekes, kurios apmokestinamos 9 proc. tarifu“, - Seime žurnalistams ketvirtadienį teigė I.Šimonytė, komentuodama naujausius Vyriausybės siūlymus dėl mokesčių.
„Nesuprantu, kam tai reikėjo daryti, nes praktinio poveikio tai neturės žmonėms bent jau - kainoms, nes kainos nepasikeis - nei knygų, nei transporto, nei periodikos, o biudžeto pajamos bus kažkiek mažesnės. Tai labai keistas sprendimas, mano supratimu. Būtų buvę daug paprasčiau palikti lengvatinį 9 proc. tarifą ir nedaryti keitimų“, - kalbėjo buvusi finansų ministrė.
Tačiau Vyriausybės siekį iki 5 proc. sumažinti PVM receptiniams vaistams I.Šimonytė vadina „normaliu sprendimu“. Dabar lengvata taikoma tik kompensuojamiems vaistams arba visiems, brangesniems nei 300 eurų.
„Čia daug logikos yra, nes dabar jeigu vaistas yra receptinis, bet nekompensuojamas, tuomet jam taikomas PVM tarifas iš karto ir pati kaina didesnė, nes nėra kompensacijos, ir tarifas iš karto pagrindinis - 21 proc. Dabar yra tokia juokinga nuostata dėl brangių vaistų - jiems lengvatinis tarifas nustatytas ir nekompensuojamiems. Manau, teisingiau taikyti visiems vaistams, o ne tik brangiems, nes tada atsiranda toks kainos arbitražas - prekybininkai stengiasi patekti į tą kategoriją, kuriai taikomas lengvatinis tarifas, ir tai nereiškia, kad žmogui galutinė kaina labai smarkiai nesumažėja“, - aiškino parlamentarė.
Neapmokestinamų pajamų dydžio NPD prilyginimą minimaliai mėnesio algai (MMA) ji vertina teigiamai, bet kyla klausimas „ką tai reiškia praktiškai“.
„Tai reiškia, kad žmonių, kurie gauna minimalią algą, pajamos padidės maždaug 10 eurų, bet neapmokestinamas pajamų dydis kaip instrumentas didinti šių žmonių disponuojamas pajamas vėliau tiesiog praras savo reikšmę, nes toliau reikės didinti pačią minimalią algą tam, kad tų žmonių pajamos didėtų“ - teigė I.Šimonytė.
I.Šimonytė mano, kad pakoreguotas mokesčių paketas yra bandymas padėti mažiausias pajamas turintiems žmonėms, o didžiajai daliai visuomenės nieko, išskyrus brangesnį šildymą, ta pertvarka neduos.
„Jeigu pirminį variantą palygintume su Kalėdų eglute, ant kurios taip gal eklektiškai buvo prikabinta visokių žaisliukų, kurie tarpusavyje nelabai derėjo, tai dabar dalis tų žaisliukų nuimta, dalis pakeisti kitos palvos, bet tokiais pačiais, bet eklektikos pojūtis liko taps pats - mokesčių reformos kaip nebuvo taip ir nėra. Tas mokesčių paketas - bandymas žmonėms, kurių pajamos yra mažos, padidinti jų disponuojamas pajamas. Didžiajai daliai visuomenės nieko, išskyrus brangesnį šildymą pertvarka neduos“, - teigė parlamentarė.
Diskusijos Seime
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas teigia pritarsiantis daugeliui Vyriausybės siūlomų mokesčių permainų, tačiau neatmeta, kad parlamente dalis jų gali būti koreguojama.
„Sprendimai Seime, tikiuosi, didžiąja dalimi atitiks tą, ką siūlo Vyriausybė, bet finansinio populizmo pagundų neišvengsime. Viena iš tokių yra pridėtinės vertės mokesčio lengvata šildymui. Šitie sprendimai gali būti, kad bus modifikuojami, bet mano pritarimas didžiajai daliai Seime bus“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė S.Jakeliūnas.
Parlamentaras teigė manantis, kad dėl kai kurių kitų mokesčių pakeitimų dar bus diskutuojama.
„Konkrečiai darbdavių ir darbuotojų „Sodros“ įmokų sujungimas. Tokiems sprendimams priimti yra palikta erdvė. Diskusinis dalykas yra ir „Sodros“ lubos daug uždirbantiems žmonėms. Aš pritarsiu siūlymui su sąlyga, jei bus išspręsta „Sodros“ skolos problema. Krizė baigėsi, o „Sodra“ valstybės biudžetui skolinga 3,5 mlrd. eurų, o paskolos palūkanos siekia 8 procentus. „Sodra“ vis dar išgyvena sunkius laikus ir atlaisvinti tą skolos naštą yra būtina“, - teigė S.Jakeliūnas.
Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad iki Seimo rudens sesijos pradžios ketina pranešti pasiūlymus dėl „Sodros“ skolos mažinimo.
A.Sysas: PVM tarifas šildymui gali būti 15 proc.
Lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šilumai gali būti ir 15 proc., jeigu toks pat mokestis būtų taikomas visoms kuro rūšims, sako socialdemokratas Algirdas Sysas. Jis abejoja, ar nuo 2018 metų išliks 9 proc. tarifas.
„Labai abejoju“, - Seime žurnalistams ketvirtadienį teigė A.Sysas, komentuodamas atnaujintus Vyriausybės siūlymus dėl mokesčių.
„Jeigu Vyriausybė siūlo dabar 5 proc. ir 15 proc. (lengvatinius PVM tarifus - BNS), mes siūlome, jeigu jau einame prie 15 proc. ir taikome tai maždaug 750 tūkst. Lietuvos gyventojų, tai kodėl netaikyti panašias lengvatas tiems, kurie naudojasi kitu šaltiniu. Tai tą lengvatą taikyti visiems - ar medžiu, ar medžio drožlėmis, ar briketais, ar dujomis šildaisi - kad tu gautum tą pačią lengvatą“, - teigė A.Sysas.
Pasak jo, tokiu atveju lengvata neerzintų tų, kurie jos negauna.
A.Sysas BNS teigė, kad socialdemokratai dar neturi vieningos nuomonės dėl naujo 15 proc. lengvatinio PVM tarifo.
„Dar nebalsavome. Balsuosime, kai bus pateiktas įstatymas ir tada matysime, ar bus šitie tarifai, ar kitokie. Gali būti ir du,“ - teigė A.Sysas.
Vyriausybė siūlo 2018 metų pradžios įvesti naują 15 proc. lengvatinį PVM tarifą, kuris pakeistų šiuo metu taikomą 9 proc. tarifą. 15 proc. PVM būtų taikomas centriniam šildymui ir apgyvendinimo paslaugoms.
Šildymui nuo birželio taikomas įprastas 21 proc. PVM tarifas. Liepos pradžioje valdantieji „valstiečiai“ sutiko su konservatorių siūlymu grąžinti lengvatą mainais į pastarųjų paramą urėdijų reformai. Premjeras Saulius Skvenelis pažadėjo iki spalio grąžinti 9 proc. tarifą šildymui, kuris galiotų iki gruodžio pabaigos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...