- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europarlamentaras Stasys Jakeliūnas mano, kad taikomų ekonomiką gaivinančių priemonių efektyvumas galės būti įvertintas tik rudenį, tačiau išskyrė, kad, preliminariai vertinant, ES šalių kontekste Lietuva atrodo gerai. Jis taip pat teigė, kad augsianti valstybės skola neturėtų kelti didelių grėsmių.
„Sunku tikėtis, kad iš karto pradėtų veikti priemonės bet kokios, išskyrus, jei pinigų dalinimas vyksta tiesiogiai žmonėms. Su verslu, nevienodai jis reaguoja ir sunku objektyviai įvertinti, kam kokios pagalbos reikia. Manau, kad čia reikia dar gero rudens palaukti, kad matytume, kokia bus situacija su pandemija ir apskritai – kokių priemonių reikės ir kaip jos suveikė. Bendrai vertinant balansą pandemijos valdymo ir ekonomikos palaikymo bei skatinimo, tai Lietuva turbūt labai gerai atrodo, bet tai preliminarus vertinimas“, – Eltai sakė S. Jakeliūnas.
Jo teigimu, kitos šalys galėjo greičiau įveiklinti kai kurias paramos priemones, nes su panašiomis situacijomis jos susidūrė kur kas anksčiau.
Skola padidės ir, matyt, šių metų pabaigoje, kadangi ir ekonomika kris, ir BVP nusmuks, gali būti, kad skola viršys ir 50 proc. BVP.
„Dar anos krizės laikais ten buvo visai kita strategija, politika, kitos galimybės. Šalys – Švedija, Vokietija, kitos – taikė gyventojų palaikymo priemones. Tų pamokų vieni turi išmokę, kiti turėjo mokytis ir bandyti veikti, kiek leido galimybės. Kadangi prastovų finansavimas nebuvo 100 proc., visada reikėjo vertinti, kiek verslas prisideda ir ar prisideda. Kadangi tų kontrolės mechanizmų buvo, neišvengiama, kad tai trukdė šiek tiek. Bet, kita vertus, negalima pinigų dalinti, nes ilgalaikius pinigų dalinimo padarinius jaus visi, taip pat ir visi mokesčių mokėtojai, ir to reikėtų vengti“, – teigė europarlamentaras.
Europos Parlamento nario nuomone, valstybės skola neturėtų kelti didelių grėsmių Lietuvai, jei pavyks ir toliau skolintis mažomis palūkanomis.
„Sudėtinga balansuoti tarp šių priemonių ir jų ilgalaikio poveikio, konkrečiai poveikio skolai. Skola padidės ir, matyt, šių metų pabaigoje, kadangi ir ekonomika kris, ir BVP nusmuks, gali būti, kad skola viršys ir 50 proc. BVP. Bet tai nėra grėsmė, jei palūkanos, už kurias skolinamės, yra nedidelės ir jos neviršija 1 proc., o priemonės ir sprendimai, ypač mokesčių mažinimo, neturės ilgalaikio poveikio“, – sakė jis.
Vis dėlto, pasak S. Jakeliūno, Prezidentūros siūlymas mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) gali didinti riziką padidėsiančiai valstybės skolai tapti netvaria.
„Dabar vyksta Seime diskusijos dėl mokesčių mažinimo, ypač GPM. Jeigu tokie sprendimai bus priimti, tada ta skola gali tapti netvari, nes bus įvertinta, kad šalis nesuvaldė savo trumpalaikių problemų, bet padidino ilgalaikę riziką. Atitinkamai skolinimasis gali brangti, ir ta skola gali kelti problemų. Jeigu ši situacija bus suvaldyta, tai, manau, 50 proc. skolos santykis su BVP nebus problema. Jei 2021, 2022 metais nebus to poveikio, tai manau, kad pigus skolinimasis leis netgi sumažinti palūkanas, lyginant su tuo, kas dabar yra, nes mes iki šiol mokame brangias palūkanas“, – sakė S. Jakeliūnas.
„Jeigu suvaldytas bus tas procesas, dėl skolos didėjimo nematau jokių problemų“, – pridūrė europarlamentaras.
Jo teigimu, priemonių poveikis biudžeto pajamoms bus didžiulis, tačiau šių metų biudžeto peržiūros klausimas yra labiau teisinio lygmens, nes, atlikus šią procedūrą dabar, gali būti neaišku, kokia situacija su biudžetu bus po kelių mėnesių.
„Kadangi neapibrėžtumas išlieka labai didelis, o peržiūrėjus biudžetą neaišku, kas bus rudenį, tai suprantu Vyriausybę, kuri pirmiausia nori stabilizuoti padėtį ir, kai bus geresnis vaizdas, galbūt svarstyti biudžeto peržiūrėjimą. Čia galbūt yra daugiau teisinis klausimas. Nesiimu komentuoti, ar būtina peržiūrėti biudžetą, bet suprantama, kad poveikis tiek biudžeto pajamoms, tiek išlaidoms didžiulis ir, matyt, ekonomikos stabilizavimas yra prioritetas, o ne techniniai biudžeto peržiūros darbai, bent jau Vyriausybės akiratyje“, – Eltai teigė S. Jakeliūnas.
Vertindamas Vokietijos ir Prancūzijos siūlymą įsteigti ES ekonomikos atkūrimo fondą, kurį sudarytų 500 mlrd. eurų, bei taip skatintų ES atsigavimą po koronaviruso krizės, S. Jakeliūnas teigė manantis, kad Lietuvai jis būtų naudingas.
„Įvyko beveik nedidelė revoliucija. Vokietija visada priešinosi bendrajam ES skolinimuisi, kas ir yra dabar siūloma. Tiesa, tas skolinimosi mechanizmas bus integruotas į daugiametę finansinę perspektyvą.
Aš manau, kad Lietuvai tai naudinga, nes kol kas atrodo, kad galime valdyti savo finansinę riziką, bet nežinome, kas bus kitais ir dar kitais metais. Kadangi švedų bankų koncentracija Lietuvos bankų sistemoje išlieka labai didelė, o Švedijos ekonomika, kaip ir kitos ekonomikos, be abejo, nukentės. Vien tai, kad Švedijos bankai Švedijoje patirtų problemų, gali sukelti problemas Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Apsidraudžiant turėtume dalyvauti tokiuose mechanizmuose ne tik, kad jie nebūtų neefektyviai panaudojami, bet ir tas nuosaikus požiūris Vokietijos, kuris visada buvo, manau, apsaugos ES nuo pernelyg didelio ir skolinimosi, ir neefektyvaus lėšų panaudojimo“, – kalbėjo europarlamentaras.
„Suprantama, yra kai kurios šalys, kurios oponuos, todėl bus daug diskusijų, ypač įtikinant Austriją, Nyderlandus, Suomiją, galbūt ir Švediją, tam reikia sutarimo Europos Vadovų Taryboje ir kitur, tai šansai yra, bet rizika išlieka“, – pridūrė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis2
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...