S. Skvernelis apie mokesčių reformą: galima tikėtis daugiau progresyvumo

Įgyvendinus mokesčių reformą, galima tikėtis, kad gyventojų pajamų mokestis bus progresinis, sako Premjeras Saulius Skvernelis. Tačiau konkrečių detalių jis neatskleidžia - tikina, kad Vyriausybė mokesčių pertvarkos pasiūlymus pateiks balandį.

„Jeigu bus pasirinktas toks kelias - sujungti darbdavio ir darbuotojo mokesčius, ir jeigu taip pat svarstomas variantas palaipsniui pereiti prie „Sodros“ lubų, vadinasi, gali atsirasti tam tikras progresyvumas per gyventojų pajamų mokestį“, - interviu naujienų agentūrai ELTA teigė S. Skvernelis.

Kalbėdamas apie pensijų reformą, Ministras Pirmininkas teigia, kad vietoj dabar į antrąją pensijų pakopą mokamų 2 proc. „Sodros“ įmokų gali atsirasti valstybės parama, o privatus kaupimas bei valstybinė pensija turės viena kitą papildyti, o ne konkuruoti.

- Premjere, ar jau yra pasirinkta data, kai visuomenei bus pristatyta mokesčių reforma?

- Vyriausybėje mes dar turime keletą diskusinių klausimų viduje ir kalbėsime su abiejų valdančiųjų frakcijų nariais. Tikimės, kad iki balandžio vidurio jau galėsime pateikti projektus visuomenei platesniam svarstymui.

- Jūs ne kartą minėjote, kad šita mokesčių reforma bus orientuota į vidurinę klasę. Ką tai reiškia?

- Tai reiškia, kad mes turime didinti tų žmonių pajamas. Šie metai buvo skirti mažiausias pajamas gaunantiems, dabar - vadinamajai vidurinei klasei, ir visi arba dauguma žingsnių bus orientuoti būtent į tai.

Šie metai buvo skirti mažiausias pajamas gaunantiems, dabar - vadinamajai vidurinei klasei, ir visi arba dauguma žingsnių bus orientuoti būtent į tai.

- Planuojama mokesčius mažinti ar pajamas didinti per išmokas?

- Ne, tikrai jokio išmokų kelio mes nenorime imtis, mes norime remti dirbančius žmones ir sudaryti sąlygas dirbti, ir dirbti gana konkurencingose darbo vietose, kurios ne minimalų atlyginimą garantuoja. Ir tokiu būdu remti ir šeimą. Vaiko pinigai irgi bus didinami, nes vidurinės klasės iš esmės dabar jie nepasiekė, nes buvo vienas mokestis pakeistas kita išmoka, tai tikrai 2019 metais mes gana ženkliai didinsime ir vaiko pinigus.

- Viename savo interviu esate minėjęs, kad mokesčių reformoje bus „tam tikras progresyvumas“.

- Taip, jeigu mes judame ir, kas irgi nėra paslaptis, svarstome variantą dėl mokesčių konsolidavimo, kalbant apie darbo jėgos apmokėjimą, tai natūralu, kad bus atitinkamai kitokie tarifai. Jeigu bus pasirinktas toks kelias - sujungti darbdavio ir darbuotojo mokesčius, ir jeigu taip pat svarstomas variantas palaipsniui pereiti prie „Sodros“ lubų, vadinasi, gali atsirasti tam tikras progresyvumas per gyventojų pajamų mokestį.

- Vadinasi, skirtingi mokesčių tarifai skirtingoms pajamoms bus?

- Tai dabar tikrai labai preliminariai galime pasakyti, bet sakau, kažkuria prasme per gyventojų pajamų mokestį tas progresyvumas gali atsirasti.

- Tarptautinės organizacijos turi pastabų Lietuvos mokesčių sistemai, tačiau pasigirsta ir nuomonės, kad nereikia gadinti to, kas ir taip veikia. Tad ar tokiame kontekste bus imtasi esminės reformos, o ne tiesiog pataisymų?

- Na, pataisymus jau kada reikėjo padaryti, žinoma, ne visus, buvo tam tikrų politinių sprendimų, bet tai padaryta pernai. Šiemet mes turime daryti ir kalbėti apie reformą. Ar viskas gerai veikia? Galime atsakyti. Atsakant į klausimą, ir 2014, ir 2015, ir 2016 metais mes stagnuojame. Kai pasiekėme 75 proc. vienam gyventojui tenkančio bendrojo vidaus produkto pagal europinį vidurkį, tai tuos trejus metus taip ir stovim užšalę vietoje. Vadinasi, mes ne tik nemažinam to atotrūkio, - jis ir didėja. Tai, matyt, nėra labai gerai.

Todėl toks konstatavimas tiek EBPO, tiek ir Europos Komisijos, kad skurdas ir atskirtis nemažėja, vadinasi, kažkas nėra visiškai gerai. Galiausiai, mes turime šešėlio dalį, vėlgi vien pridėtinės vertės mokesčio nesumokėjimas yra tikrai didžiulis iššūkis. Ir, manau, kad tai, kas yra šiandien, mūsų netenkina ir aš nemanau, kad tai gerai veikia.

- Na, kalbant apie šešėlį, Lietuvos banko vadovas pernai pasakė mintį, kad galima kūlversčiais verstis, bet kol nebus sumažintas šešėlis, pajamų nelygybės nesumažinsime.

- Jis traukiasi, tikrai traukiasi, tą konstatuoja ir ta pati Europos Komisija, ir Vyriausybės pastangos mažinant šešėlį yra teigiamai vertinamos. Ir tai daug prisidėjo prie tam tikrų mokestinių pakeitimų įvedimo, ir „Sodros“, ir VMI, ir FNTT veiklos. Tačiau visiškai sutinku, kad būtent ta dalis, kuri yra šešėlyje, būtų geriausiai nukreipiama į skurdo mažinimą, atskirties mažinimą. Tai vienas didžiausių iššūkių yra PVM, kuris yra nesurenkamas. Nenoriu spekuliuoti, bet tikrai, manau, kad apie 2 milijardus eurų ten yra, ir mes privalome daryti žingsnius ir ieškoti sprendimų, ką ir pasiūlėme - ne tik taikyti griežtesnes sankcijas, kontrolę, bet ir skatinančiąsias priemones, t.y. skatinti tiek pačius gyventojus, tiek ir įmones iš to šešėlio trauktis. Puikiai suvokiame, kad dalis jų yra įstumtų į tą pilkąją zoną, ir tiesiog ir dėl mūsų mokesčių netobulumo, ir administracinės naštos, ir galiausiai dėl kitų priežasčių verčia būti šešėlyje ir tikrai iškreipia ir konkurenciją pirmiausiai. Ypač tokiuose sektoriuose kaip paslaugų, statybos, transporto.

- Čia kažkoks meduolio ir botago principas?

- Taip, meduolio ir botago principą mes privalome pasiūlyti ir turime tokių minčių, ir tai garantuotų, manau, didesnę sėkmę negu vien botagą taikant.

- Grįžtant prie išmokų vaikams, „valstiečiai“ jau minėjo, kad jos gali didėti iki 50 eurų už vaiką.

- Norėčiau, galiu tai pakartoti, kad būtų ir 100 eurų, bet žiūrėsime pagal situaciją. Tai vėlgi susiję su mūsų galimybėmis ir tuo, kaip augs ekonomika. Kol kas kalbant apie 2017 metus ypač džiugina ir tiesioginių užsienio investicijų atėjimas - tokio nebuvo nuo 2011 metų. Eksporto augimas daugiau kaip 13 proc. - tai, kas veža mūsų ekonomiką. Tai jeigu mes nevertinsim to ir nevertintume to pačio šešėlio, galime užsibrėžti įvairius skaičius, bet šiandien reikia kalbėti ne apie konkrečias sumas, bet apie tos augančios ekonomikos vaisių perskirstymą. Tikrai faktas, kad mes didinsime ir didinsime maksimaliai tiek, kiek galėsime pagal ekonominę situaciją.

- Tačiau jeigu mažės mokesčiai dirbantiesiems, jeigu didės kai kurios išmokos, galų gale jūs esate pažadėjęs didesnes algas mokytojams ir medikams, tai iš kur atsiras papildomų lėšų?

- Kaip mes darėme reformas šių metų, kurios yra finansuojamos? Darėme pokyčių krepšelį ir sudėjome į tą pokyčių krepšelį pinigus iš visų ministerijų, optimizuojant ir jų veiklą, ir gryninant funkcijas, ir tą patį šešėlį, ir administravimą gerinant, tai lygiai tokiu pačiu principu naudosimės. Nes tikrai prasmės nėra, neatsakinga būtų skolintis, neturime galimybės vykdyti monetarinės politikos, galbūt kas būtų paprasta, neturime nacionalinės valiutos ir turime fiskalinės drausmės įstatymus, tai čia irgi mus riboja. Bet, kaip ir įvertino EK, ekonomika yra tvari, viešieji finansai - tvarūs, atsakingai tvarkomi, ir mes to principo laikysimės. Ir mes ne šiaip sakome, kad tą padidinsime iš kažkur, šiandien ant mano stalo guli labai aiškus poreikis ir aiškūs finansavimo šaltiniai, iš kur mes tai darysime.

- O kiek gali medikų, mokytojų atlyginimai augti?

- Medikams yra labai aiški žinia, tai bus 20 proc., kas yra ir sutarta. Kalbant apie mokytojus, tas tikslas irgi yra - rugsėjo 1 dieną tikrai bus įvestas etatinis apmokėjimas ir mes užsibrėžę iki 2020 metų, kad tas atlyginimas nebūtų mažesnis, kalbant apie mokytojus, kaip 1000 eurų. Lygiai tą patį galiu pakartoti dėl pareigūnų lūkesčių, taip, tikrai yra prielaidų, ir mes į šitas sritis kreipsime dėmesį. Mokytojai, medikai, kultūros darbuotojai, mokslininkai, kurie irgi yra pamiršti, tie patys bibliotekininkai, na, manau, kad mes tikrai galėsime, pagal tai, kas yra dabar prognozuojama, savo įsipareigojimus įgyvendinti.

- Premjere, kokia jums ideologija yra priimtinesnė: dideli mokesčiai ir daug nemokamų paslaugų ar maži mokesčiai, bet dauguma mokamų paslaugų?

- Aš manau, kad kalbėtume vis tiek apie mažesnius mokesčius. Nesakau, kad dauguma, bet tos paslaugos, kurias žmonėms reikia suteikti nemokamai, jos ir turi būti suteiktos. Tie, kas gali susimokėti, irgi tą turi padaryti, nes mes labai dabar dažnai galvojame, kad mokame pakankamai didelius mokesčius, deklaruojame, kad sveikatos priežiūra yra nemokama, bet realiai yra nemažai žmonių, kurie susiduria kiekvieną dieną su tuo, kur už tą paslaugą turime papildomai susimokėti. Nekalbu apie tuos, kurie privačia medicina naudojasi, nors irgi moka privalomą sveikatos draudimą ir turėtų tą paslaugą gauti pagal sumokėtus mokesčius, bet yra ir tų, kurie valstybinėse, savivaldybių gydymo įstaigose turi susimokėti, tai reikia neapsigaudinėti. Mokesčiai, jei taip galima tokį terminą naudoti, turi būti optimalūs, teisingi mokesčiai, nes kai matoma, jog yra tiesiog perlenkta, atsiranda didelis noras tų mokesčių nemokėti.

- Kalbant apie pensijas jūs esate sakęs, kad iš antros pakopos ketinama paimti „Sodros“ įmokų 2 proc., tačiau valstybės rėmimo iš privačių fondų neatimti. Ar tuos „Sodros“ 2 proc. pakeis papildomas Vyriausybės rėmimas?

- Mano manymu, jeigu mes apsispręsime, kad „Sodros“ nebefinansuosime, greičiausiai taip ir bus, vadinasi, turi būti surastas kitas mechanizmas, skatinantis mechanizmas ar kitokia forma. Tikrai kaupimas nebus nei nacionalizuotas, nei sugriautas, nei sunaikintas, nes tie žmonės, kurie turi galimybę kaupti ir turi perspektyvą sukaupti tą dalį, arba tokią dalį pensijos priedo, sakykime, šituose fonduose, kad būtų galima tolygiai kas mėnesį jiems mokėti senatvės sulaukus pensijų išmokas, tai mes tikrai negalime paimti ir pasakyti, kad viską užbraukiam, uždarom. Yra toje sistemoj trūkumų, bet yra ir privalumų. Šitoj vietoj valstybė tikrai prisidės ir atsiras forma, kaip dalyvauti ir skatinti žmones dalyvauti šitame pensijų kaupime.

- O tuose fonduose jau esančios sukauptos lėšos ir liks po pensijų reformos?

- Nėra galutinio sprendimo, yra įvairių variantų. Galima leisti sugrįžti, sakykime, į „Sodrą“ su pinigais ir tada atkurti tą sumažėjusią potencialią pensiją. Gali būti variantas leisti sugrįžti, bet pinigus, jeigu nori, palikti fonduose, kadangi jie bus toliau investuojami, taip kad sprendimo kol kas dar nėra, bet manau, kad surasime tą būdą, konsensusą ar kompromisą.

Svarbiausia nepriešinti, kas bandoma ilgą laiką daryti, tiek kaupiamojo šito metodo, tiek ir „Sodros“. „Sodra“ buvo tiesiog diskredituojama, kad ji bankrutuos, kad senatvėje jūs nieko negausite. Manau, kad tie sprendimai mūsų padaryti pernai, kai „Sodra“ niekam nėra skolinga, yra tvari, pakankamai gerai augančios įmokos ir plius - kalbant apie žmones, kurie kaupia ir išsaugant jiems šitą galimybę ir užtikrinant, kad tikrai nebus čia jokių revoliucijų ar nacionalizavimų, ar likvidavimų, tai subalansavus, manau, kad vienas kitą papildys.

- Pokalbio pradžioje minėjote, kad ekonomikos augimas ir eksportas svarbu, tačiau kaip tik šiuo metu ta prekybos karų grėsmė tarp JAV ir ES pradėjo, kas gali paveikti ir Lietuvą.

- Žinoma, tai labai blogai. Mes esame šalis, tiesiogiai priklausanti nuo eksporto. (...) Tai kelia tam tikrų grėsmių mūsų tvarumui, tai faktas, kad kare niekada laimėtojų nebūna, dėl to tie sprendimai, kurie yra priimti kol kas JAV administracijos, manau, yra neteisingi, nes kuo didesnė, kuo tvaresnė rinka, kalbant apie ES, Amerikos, Kanados rinkas, aš manau, tai ir mūsų ekonomikai naudinga. Tokie sprendimai, bent jau argumentai atrodo keisti, kuriuos pasakė JAV administracija, bet pažiūrėsime, į kurią pusę tie karai pakryps.

- O mokesčių reformos kontekste yra vertinama prekybos karų grėsmė?

- Taip, kai mes prognozuojame mūsų eksporto augimą, vertinami ir tie dalykai.

- Dėkoju už pokalbį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

EIK TU , EIK TU ....

EIK TU , EIK TU ....   portretas
Sotus jau nuo jusu "reformu" !....
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių