- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trijų Baltijos šalių premjerai kartu su Lenkijos ministre pirmininke pirmadienį preliminariai sutarė, jog Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemos bus sinchronizuojamos su kontinentine Europa per Lenkiją ir veikiančią dabartinę „LitPol Link“ elektros jungtį, sako Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis.
Tačiau, pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, antra elektros jungtis lieka „atviru klausimu“.
„Po dešimtmečio nesprendimo yra priimtas principinis sprendimas, kad sinchronizacija vyks per Lenkiją. Šiandien tą sprendimą įgyvendinti pakanka turėti tą jungtį, kurią mes turime, primą „LitPol Link“. Dėl antros jungties ateityje gali būti sprendžiamas klausimas, jeigu tai kažkam kelia rūpestį dėl galimo saugumo, nes pati infrastruktūra ir pajėgumai tai leidžia padaryti su pirma jungtimi. Šiandien mes apsvarstę 3-1 formate, priėmėme sprendimą, kad būtent šita kryptimi vykdysime sinchronizaciją. Beliko pasirašyti politinį memorandumą“, - BNS telefonu iš Talino po susitikimo su Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerais sakė S.Skvernelis.
Jo teigimu, politinis memorandumas dėl sinchronizacijos bus pasirašytas birželį.
„Memorandumas bus pasirašytas birželio mėnesį. Alternatyvų kitokių nėra, nes alternatyvos yra ilgesnės laike ir brangesnės. Mes pateikėme sprendimus ir savo padarytus tyrimus dėl kaštų ir rizikų galimų. Šita alternatyva yra greičiausia, ekonomiškiausia. Antra jungtis iš esmės susijusi su galimu saugumu, jeigu pirmai jungčiai kažkas atsitiktų, kokios numatytos alternatyvos. Tai yra svarbus žingsnis. Šiandien diskusijos baigėsi ir mes privalome padaryti konkrečius veiksmus“, - kalbėjo premjeras.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas BNS telefonu iš Talino teigė, kad vienas svarbiausių pirmadienio susitarimų yra tai, kad bus pasirašytas memorandumas birželį.
„Vienas esminių dalykų, kad ne tik buvo patvirtinta sinchronizacijos kryptis per Lenkiją, bet ir buvo patvirtinta tai, kad turėtume siekti artimiausiu metu, kaip įmanoma greičiau, pasirašyti supratimo memorandumą. Tas kaip įmanoma greičiau - birželio pabaigoje“, - BNS sakė Ž.Vaičiūnas.
Anot jo, iš esmės sutarta, kad sinchronizavimas vyks per Lenkiją. Anot Ž.Vaičiūno, buvo keliamas ir klausimas dėl elektros jungčių skaičiaus, tačiau sutarta, kad antros jungties statyba liks atviru klausimu.
„Iš esmės keleta buvo klausimų ir apie techninius parametrus ir jungčių skaičius tame tarpe. Tie klausimai pirmiausiai buvo išsakyti iš Estijos pusės, iš Lenkijos pusės buvo išsakyta aiški žinia, kad yra pasirengimas dirbti dabartinės „LitPol Link“ jungties pagrindu. Iš principo visas regionas sutinka, kad dėl kitų techninių klausimų turime likti atviri, klausimo neuždaryti“, - aiškino ministras.
Pirmadienį po premjerų susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas teigė, kad dėl to, kaip konkrečiai bus sinchronizuojami elektros tinklai per Lenkiją bus apsispręsta šiemet.
Iki šiol Latvija ir Estija siekė, kad būtų nutiesta antra „LitPol Link“ jungtis, nes vieną laikė nesaugia. Tačiau su tuo nesutinka Lenkija, o Lietuva, baimindamasi, kad diskutuojant apie antrą jungtį, sinchronizavimo projektas gali užsitęsti ir būti įgyvendintas ne 2025 metais, o, pavyzdžiui, 2030 metais.
Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro atliktoje sinchronizavimo studijoje nurodoma, kad optimaliausias variantas yra sinchronizavimas dviem „LitPol Link“ jungtimis - jo kaštai galėtų siekti 770-960 mln. eurų, kai viena jungtimi jie siektų 900 mln. eurų. Galimybė sinchronizuoti Baltijos šalis su Skandinavija vertinama 1,36-1,41 mlrd. eurų.
Latvijai ir Estijai pradėjus abejoti galimybe sinchronizuotis per vieną jungtį, Lietuvos elektros perdavimo operatorė „Litgrid“ iškėlė idėją antrąją jungtį nutiesti jau po 2025 metų, kai numatyta įgyvendinti projektą ir atsijungti nuo rusiškojo BRELL elektros žiedo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...