- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybę, darbdavius ir profsąjungas vienijanti Trišalė taryba antradienį nepriėmė bendro sprendimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, todėl Vyriausybei, kuri ir priims galutinį sprendimą, teiks skirtingus pasiūlymus.
Vyriausybė, remdamasi naujausiu ekonominės raidos scenarijumi kitiems metams, pasiūlė Trišalei tarybai kitais metais MMA didinti nuo 400 iki 430 eurų. Anksčiau ji siūlė MMA didinti iki 420 eurų.
„Pagal patikslintas Finansų ministerijos prognozes, vidutinis darbo užmokestis auga, rodikliai ženkliai pasikeitė, palyginti su gegužės duomenimis, todėl pagal skaičiuojamą formulę MMA galima didinti iki 430 eurų“,– antradienį tarybos posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Po mokesčių pertvarkos, kurios metu sujungiami darbdavio ir darbuotojo mokesčiai, minimali alga „ant popieriaus“ siektų 554,27 euro, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
„Minimalaus darbo užmokesčio kėlimas yra susijęs su ekonomikos augimo vaisių paskirstymu visiems bei pajamų nelygybės mažinimu. Lietuvos ekonomika auga gana sparčiai, todėl mūsų tikslas, kad tą pajustų visi Lietuvos gyventojai, o ne keletas. Minimalaus darbo užmokesčio didinimas būtinas ir dėl kainų augimo, kuris palietė visus žmones“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Ministro pirmininko patarėjas Lukas Savickas posėdyje sakė, kad dėl MMA didinimo gali būti vėl sprendžiama kitų metų pavasarį, Finansų ministerijai paskelbus atnaujintas makroekonominės prognozes. Tokiu atveju MMA galėtų didėti nuo liepos 1 dienos.
Profsąjungos siūlė minimalią algą nuo 2019-ųjų sausio padidinti iki 430 eurų, o nuo liepos – iki 450 eurų, tačiau šio siūlymo taryba nepriėmė, todėl profsąjungos siūlys ją nuo sausio didinti iki 450 eurų.
Tuo metu darbdavių organizacijų atstovai Vyriausybei teiks dvi nuomones. Vieni jų siūlys MMA didinti iki 420 eurų, o Lietuvos darbdavių konfederacijos atstovai – ją diferencijuoti ir nustatyti skirtingą Vilniuje bei regionuose, proporcingai vidutiniam darbo užmokesčiui. Be to, anot jų, didėjant atlyginimams, neturėtų didėti mokestinė našta dirbantiems pagal verslo liudijimą.
Pernai Trišalė taryba nusprendė, kad MMA turi būti 45-50 proc. vidutinės algos, o konkretus santykis bus lygus keturių didžiausią santykį turinčių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkiui, tačiau turės išlaikyti 45-50 proc. ribą. Lietuvos bankas gegužę pasiūlė, kad MMA turėtų didėti 20 eurų – iki 420 eurų – tai yra 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Šių metų sausį MMA buvo padidinta 20 eurų iki 400 eurų.
Nuo praėjusių metų vidurio įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas reglamentuoja, kad MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. 2018 metų liepos duomenimis, minimalią algą gavo apie 47,7 tūkst. darbuotojų. Darbo užmokestį iki minimalios algos gauna apie 99,6 tūkst. darbuotojų.
Premjero pozicija
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad įvertinus atnaujintas darbo užmokesčio augimo prognozes, nuo sausio minimali mėnesio alga gali siekti 430 eurų.
„Galėtų būti tarp 420 ir 430 eurų“, – antradienį interviu LRT radijui sakė S. Skvernelis.
Pasak premjero, Trišalė taryba turėtų laikytis pozicijos, kad minimali alga būtų siejama su Finansų ministerijos pateikiamomis vidutinio mėnesinio užmokesčio prognozėmis.
Anot S. Skvernelio, remiantis ankstesniais duomenimis siūlyta nustatyti 420 eurų minimalią mėnesinę algą, bet rugsėjo 12 dieną prognozės buvo pagerintos, todėl „galima kalbėti apie šiek tiek didesnę minimalią algą“.
Trišalė taryba antradienį ketina galutinai nuspręsti, kiek nuo kitų metų turėtų didėti minimalus darbo užmokestis (MMA). Profsąjungų atstovai žada ir toliau laikysis pozicijos, kad ji turi siekti 450 eurų, darbdavių atstovai siūlo nustatyti skirtingą MMA regionuose.
Premjeras teigė, kad 450 eurų minimali alga iškreiptų darbo rinką.
„Tikrai tokiam skaičiui galima pritarti, kadangi norisi, kad ta minimali alga būtų didesnė. Bet ji gali iškreipti pačią darbo rinką, nes galiausiai kalbame apie darbo užmokestį, kuris mokamas nekvalifikuotą darbą dirbantiems asmenims, todėl tas atotrūkis tarp reikalingos kvalifikacijos darbo užmokesčio ir jo neturėjimo gali iš esmės išnykti“, – kalbėjo premjeras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Reitingų“ redaktorius: išlaidos mokiniui kai kuriose mokyklose skiriasi ir penkis kartus
Išlaidos vienam mokiniui skirtingose Lietuvos savivaldybių mokyklose skiriasi ir penkis kartus, sako „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. ...
-
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai apdovanojo nusipelniusių verslų ir institucijų vadovus
Trečiadienį vykusios Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (VPPAR) generalinės asamblėjos metu apdovanoti labiausiai nusipelniusios bendrovės ir prie verslo klimato gerinimo prisidėję verslai. ...
-
Vyriausybė sutinka leisti savivaldybėms apmokestinti laivų švartavimąsi ir stovėjimą3
Vyriausybė sutinka, kad savivaldybėms, esančioms greta vidaus vandens telkinių arba turinčioms jų savo teritorijoje, būtų leista nustatyti vietines rinkliavas už galimybę vandens transporto priemonėms švartuotis ar stovėti, kai laivas i&scar...
-
Vyriausybė – už galimybę LB ir finansų įstaigoms taikiai susitarti dar prieš teismą1
Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, kurios leistų finansų sektoriaus rinkos dalyviams ir Lietuvos bankui (LB) sudaryti administracinį susitarimą dar prieš teisminį ginčą. ...
-
Seime – siūlymai vėl liberalizuoti būsto įsigijimo regionuose tvarką
Seime likus paskutiniam balsavimui dėl subsidijų įsigyti būstą regionuose norinčioms jaunoms šeimoms skyrimo tvarkos sugriežtinimo, keturi konservatoriai siūlo ir toliau paramos dydį sieti su šeimoje esančių vaikų skaičiumi bei nusta...
-
Ekspertė atskleidė tris auksines taupymo taisykles: tikrai nereikia sukaupti milijono
Apie tai, ko vertos socialinių tinklų finansinių patarėjų įžvalgos, LNK reportaže pasakojo „Citadel“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė. ...
-
Žiniasklaida: Kinijos valstybės kontroliuojama korporacija – stambi I. Vėgėlės šeimos verslo tiekėja15
Kinijos valstybės kontroliuojama korporacija „Gree“ – stambi kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojamos grupės „Vilpra“ tiekėja, rodo tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ su partneri...
-
Vyriausybė – už įpareigojimą kasmet tikrinti dirbančių su vaikais teistumą
Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui įpareigoti darbdavius kasmet tikrinti, ar su vaikais dirbantieji nėra teisti už seksualinius nusikaltimus, o to nepadarius – skirti baudas. ...
-
Vilnius aplenkė Taliną – tapo turtingiausiu regionu Baltijos šalyse8
Vilniaus apskritis tapo turtingiausiu regionu Baltijos šalyse, savo „Facebook“ paskyroje pranešė banko „Luminor“ vyr. ekonomistas, dr. Žygimantas Mauricas. ...
-
Lietuvių kalbos dirbtinio intelekto sprendimų kūrimui – per 12 mln. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė daugiau nei 12 mln. eurų lietuvių kalbos dirbtinio intelekto (DI) sprendimų kūrimui. ...