Afrikinis kiaulių maras: vyriausybė patvirtino ekstremalią situaciją Ignalinos rajone

Patvirtino ekstremalią situaciją Ignalinos rajone

Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino valstybiniu lygiu paskelbtą ekstremalią padėtį Ignalinos rajone, kur rastas afrikinio kiaulių maro užkratas. Ignalinos rajonas tapo septintuoju Lietuvoje, kur galioja speciali padėtis, o pareigūnai turi platesnius įgaliojimus priimti sprendimus bei naudoti papildomą finansavimą.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sprendimo tvirtinimas ministrų kabineto posėdyje iš formalumo virto diskusija, į kurią įsitraukė vidaus reikalų, susisiekimo, energetikos ministrai.

„Tas nutarimas, kuris buvo priimtas dėl afrikinio kiaulių maro, yra išplečiamas ta teritorijos dalimi, kurioje yra nustatytas maras ir kur buvo sunaikinta beveik 20 tūkst. kiaulių“, - Vyriausybės posėdyje sakė vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.

Vidaus reikalų ministras Juozas Bernatonis suabejojo ir klausė, ar padėtis atitinka realią ekstremalią situaciją, kai už bendrovės „Idavang“ fermos ribų užkrato iki šiol nerasta.

„Ar tai tiesiog lokaliai buvo?“, - klausė J.Bernatonis.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teiravosi, ar maro užkratą patvirtino užsienio referencinės laboratorijos. Žemės ūkio ministerijos kanclerė Dalia Miniataitė pranešė, kad atsakymo iš Ispanijos laboratorijos kol kas negauta, nes tokie tyrimai užtrunka.

„Yra išsiųstas mėginys, bet atsakymas dar nėra gautas. Bet aš manau, kad mes turime gerą laboratoriją - Nacionalinės rizikos institutą, kuris tikrai tą virusą gali atpažinti“, - sakė D.Miniataitė.

Nacionalinis rizikos institutas jau yra diagnozavęs mirtiną kiaulių ir šernų ligą.

D.Miniataitės teigimu, trečiadienį Vilniuje susitikę Baltijos šalių bei Lenkijos atstovai patvirtino, kad visose šalyse pavojingas užkratas pirmiausiai rastas pas šernus ir plinta per juos. Pasak jos, todėl viena didžiausių problemų yra didelė šernų populiacija, nes užkrato pernešimui nebūtinai reikia tiesioginio kontakto su šernu.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguotas energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius teigė esąs susirūpinęs, ar sukurta informavimo programa, nes žmonės esą mano, kad jų laikomų kiaulių naikinimas yra verslo projektas, skirtas paremti dideles bendroves.

„Aišku, ne mano tema, bet bendraujant su žmonėmis, tas klausimas kilo, kad bus sunaikintos kiaulės ir pas žmones. Noriu paklausti, ar yra sukurta komunikavimo, viešinimo programa, kur būtų viskas paaiškinta. Žmonės sako, kad tai yra paprasčiausiai verslo projektas, skirtas paremti dideles kompanijas“, - sakė ministras.

Žemės ūkio ministerijos kanclerė teigė, kad su žmonėmis kalbama ir jiems aiškinama nuolat, o padidintos grėsmės rizikos zonoje - 3 kilometrų spinduliu nuo „Idavang“ fermos - papjautos tik 65-ios žmonių laikytos kiaulės.

D.Miniataitės duomenimis, už jas „Idavang“ kaip socialiai atsakinga bendrovė savininkams sumokėjo po 200 litų. Kadangi šiose kiaulėse užkrato nerasta, jų mėsą leista suvartoti maistui.
Afrikinis kiaulių maras „Idavang“ Rupinskų fermoje patvirtintas liepos 24 dieną, joje iki pirmadienio sunaikinta apie 19 tūkst. kiaulių.

Ekstremali padėtis dabar galioja Ignalinos, Trakų, Varėnos, Druskininkų, Lazdijų, Šalčininkų ir Alytaus rajonuose.

Baltijos šalys ir Lenkija kurs darbo grupę

Baltijos šalių ir Lenkijos atstovai trečiadienį Vilniuje sutarė įkurti bendrą darbo grupę, kuri teiks siūlymus Europos Komisijai, kaip kovoti su afrikiniu kiaulių maru.

„Šiandien buvo nuspręsta įkurti ekstra darbo grupę, kuri paruoštų bendrus pasiūlymus, kuriuos norėtume teikti EK, ir bendrus veiksmus, kuriuos turėtume įgyvendinti“, - spaudos konferencijoje sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Pasak jos, darbo grupė siūlymus turės parengti iki rugpjūčio 15 dienos.

Anot V.Baltraitienės, darbo grupė suformuluos siūlymus EK - tarp jų bus prašymas skirti lėšų moksliniams vakcinos kūrimo tyrimams, komandos, kuri likviduotų maro padarinius, sukūrimui.

„Kita priemonė būtų, kad mes galėtumėm pateikti pasiūlymus, kaip mes turime sukurti kažkokią struktūrą, kuri galėtų dirbti židinyje. Kad atsirastų komanda. (...) Šiandien šį darbą visose valstybėse atlieka patys Veterinarijos tarnybos gydytojai“, - aiškino ministrė.

Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius sakė, kad kol kas nežinoma, kiek tiksliai bus prašoma lėšų iš Europos Komisijos.

„Mes apie sumas šiandien nekalbėjome, mes bendrai kalbėsime - finansavimą gaudavome 50 proc., 30 proc., kai kur tik 15 proc. dengdavo išlaidų. Nuo 2013 metų Lietuva išleido 7-8 mln. litų tyrimams. Mes apsaugojome visą Europos Sąjungą, mums šiandien turėtų būti padengti tyrimai, dezinfekcija, praktiškai visos kitos priemonės“, - spaudos konferencijoje sakė J.Milius.

Jo teigimu, EK atstovų nuomone, į „Idavang“ kiaulių kompleksą užkratas pateko dėl žmogiškojo faktoriaus.

„Jų nuomonė yra tokia pati, kaip mano. Du variantai - arba tai buvo kažkokia klaida padaryta, arba tyčia atnešta. Europos Komisijos atstovų toks pasakymas šiandien buvo. (...) Gal turėjo darbuotojai kontaktą su šernais, gal su kokia nors produkcija, ir taip toliau“, - aiškino veterinarų vadovas.

Baltarusija įtraukta į dialogą

Afrikiniam kiaulių marui plintant Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje, Baltarusijos atstovas įsitraukė į dialogą su Europos Komisijos (EK) ir Lietuvos veterinarijos pareigūnais.

Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius BNS sakė, kad susitikimo metu preliminariai sutarta, jog bus kuriama Baltijos šalių, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos ir galbūt Ukrainos atstovų darbo grupė. Joje dirbtų ir Europos Komisijos (EK) pareigūnai.

„Europos Komisijos atstovai pateikė pasiūlymą sukurti nuolatinę ekspertų darbo grupę, kuri susitikinėtų kartą per mėnesį afrikinio kiaulių maro klausimams aptarti. Grupės sudėtyje būtų Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, galbūt Ukrainos ir Europos Komisijos atstovai. Komisija skirtų lėšų darbo grupės palaikymui, apmokėtų kelionės išlaidas“, - BNS sakė J.Milius.

Europos Komisijos pareigūnai informavo, kad įvykiai Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje yra bendra problema.

Pasak J.Miliaus, EK taip pat pateikė siūlymus finansiškai remti laboratorinius tyrimus Baltarusijoje, o pastarosios atstovas sutiko artimiausiu metu pristatyti mėginius.

Baltarusijos veterinarijos tarnybos vadovas Jurijus Pivovarčikas trečiadienį Vilniuje susitiko EK ir Lietuvos pareigūnais.

Lietuvos specialistai apie Baltarusijoje plintantį marą kol kas sprendžia pagal neoficialų žemėlapį, kuris buvo publikuotas Rusijoje. Jis buvo sudarytas pagal spaudos pranešimus.

Maras pirmą kartą Lietuvoje užfiksuotas šiemet sausio pradžioje, kuomet buvo ištirti netoli sienos su Baltarusija kritę šernai. Liepos 24 dieną agresyvus maras diagnozuotas gerai saugotoje „Idavang“ fermoje.

Šalia „Idavang“ fermos užkrato nerasta

Ignalinos rajone, šalia nepagydomu afrikiniu kiaulių maru užkrėstos „Idavang“ fermos, specialistai užkrato nerado nei netoliese kritusiame šerne, nei kraujasiurbiuose vabzdžiuose, BNS patvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius.

„Laboratorija patvirtino, kad tyrimai yra neigiami - ir šerno, ir kraujasiurbių“, - teigė jis.

Jo teigimu, siekiant išsiaiškinti, ar gali vabzdžiai platinti afrikinį kiaulių marą, jie bus gaudomi ir tiriami toliau.

Ignalinos rajone toliau dirba kariškių ir policijos pajėgos, kurias sustiprino policijos pareigūnai iš aplinkinių rajonų bei Vilniaus.

„Kaip ir prašėme, policijos vadovybė skyrė daugiau žmonių ir iš aplinkinių rajonų, ir iš centro“, - BNS sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas.

Pasak jo, dešimties kilometrų spinduliu nuo „Idavang“ fermos kiaulės stebimos ir afrikinio kiaulių maro užkrato pas jas neaptikta.

Tuo tarpu trijų kilometrų spinduliu nuo „Idavang“ komplekso visos kiaulės sunaikintos praėjusią savaitę.

Danijos kapitalo bendrovės „Idavang“ fermoje utilizuota iš viso apie 19 tūkst. kiaulių.

Turime tik neoficialų židinių Baltarusijoje žemėlapį

Lietuvos specialistai apie Baltarusijoje plintantį nepagydomą afrikinį kiaulių marą kol kas sprendžia pagal neoficialų žemėlapį, kuris buvo publikuotas Rusijoje. Tikimasi, kad situaciją paaiškinti gali trečiadienį Vilniuje dirbsiantis Baltarusijos veterinarijos tarnybos vadovas Jurijus Pivovarčikas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius BNS sakė, kad žemėlapis buvo sudarytas pagal spaudos pranešimus.

„Turime afrikinio kiaulių maro židinių Baltarusijos pasienyje neoficialų žemėlapį, kuris atsidūrė Rusijoje. Pagal spaudos pranešimus sudarytą žemėlapį paskelbė Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba“, - BNS teigė J.Milius.

Su J.Pivovarčiku trečiadienį Vilniuje susitiks Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos direktorato (SANCO) atstovai, taip pat Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė LRT radijui sakė, kad Baltarusija į šalį Europos pareigūnų neįsileidžia.

„Neįsileidžiami Europos Komisijos atstovai ir nežinome, kokie veiksmai yra užprogramuoti šioje valstybėje“, - sakė V.Baltraitienė.

Iš Baltarusijos veterinarų vadovo tikimasi išgirsti daugiau informacijos, kaip šaliai sekasi suvaldyti pavojingą užkratą.

Be to, Vilniuje trečiadienį susitinka trijų Baltijos šalių bei Lenkijos žemės ūkio ministrai bei veterinarijos tarnybų vadovai.

Afrikinis kiaulių maras pirmą kartą Lietuvoje užfiksuotas šiemet sausio pradžioje, kuomet buvo ištirti netoli sienos su Baltarusija kritę šernai. Liepos 24 dieną agresyvus maras diagnozuotas gerai saugotoje „Idavang“ fermoje.