- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į rekordines aukštumas kylančios elektros energijos kainos atsispindi ir Lietuvos gyventojų sąskaitose už elektrą – daugiau kaip pusė (55 proc.) gyventojų teigia fiksuoją išlaidų augimą.
Nors situacija verčia griebtis už galvos, panašu, kad daliai žmonių tokie pokyčiai nėra netikėti. Kilsiančias elektros kainas nurodė prognozuoją 42 proc. gyventojų, rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa.
14 proc. spalio mėn. vykusios apklausos dalyvių teigė, kad jų išlaidos už elektrą išaugo daugiau nei 20 proc., 41 proc. fiksavo iki 20 proc. siekiantį augimą. Analogiškos 2020 m. spalį atliktos apklausos rezultatai buvo kiek kitokie. Tuomet apie išaugusias namų ūkio išlaidas elektrai pasisakė dvigubai mažiau žmonių – 24 proc. Didesnį nei 20 proc. kainų augimą pastebėjo vos 4 proc., iki 20 proc. – penktadalis apklaustųjų.
Labiausiai išlaidos šiemet augo didžiųjų šalies miestų gyventojams – tarp jų buvo daugiausiai fiksavusių didesnes nei 20 proc. išlaidas – 17,1 proc., kai tarp kitų miestų – 12,5 proc., mažų miestelių ir kaimiškų vietovių – 11,1 proc.
Įdomu, jog praėjusių metų apklausos dalyviai nuspėjo būsimą elektros kainų augimą. Paklausti, kaip per artimiausius dvejus metus (2021-2022 m.) keisis elektros kainos, 4 iš 10 (42 proc.) apklaustųjų išsakė nuomonę, kad jos didės, 32 proc. manė, kad nepakis, o 5 proc. tikėjosi elektros kainų sumažėjimo.
Pasak Martyno Gigos, bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktoriaus, šiemet elektra išties brango labiau, o tokio augimo priežasčių yra kelios: pernai pandemijos pristabdytas gamybos, prekybos ir vartojimo atsigavimas, lėmęs išaugusį elektros poreikį, kylančios žaliavų kainos, taršos mokesčiai, gamtinės sąlygos.
„Elektros energijos kaina yra veikiama daugelio skirtingų veiksnių, dalies kurių, tokių kaip gamtinės sąlygos ar ta pati pandemija, net neįmanoma prognozuoti. Dėl padidėjusios elektros energijos paklausos po pandemijos atsigaunančioje pramonėje šiemet elektra brango ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Be to, gamtines dujas ar anglį naudojančioms elektrinėms pakilo taršos mokesčiai, o tai atsispindėjo ir galutinėse sąskaitose vartotojams. Kainoms įtaką darė ir Šiaurės Europoje vykdyti atominių elektrinių priežiūros ir atnaujinimo darbai“, – sakoa bendrovės vadovas.
Apklausa parodė ir tai, kad 33 proc. Lietuvos gyventojų sąskaitos šiemet išliko tokios pačios (pernykštėje apklausoje taip atsakiusiųjų buvo 60 proc.). 4 proc. respondentų nurodė, kad jų išlaidos už elektrą net sumažėjo (pernai tokių buvo 7 proc.). Komentuodamas faktą, kad nemaža dalis šalies gyventojų nepajunta kainų augimo ar net stebi išlaidų mažėjimą, M. Giga atkreipia dėmesį, jog kiekvieno vartotojo išlaidos elektrai gali skirtis, tai lemia pasirinktas elektros gamybos šaltinis – iškastinį kurą naudojančios elektrinės ar saulės jėgainės, taip pat pasirinktas elektros tiekėjas ir jo taikomi tarifai bei kiti veiksniai.
Jo teigimu, spalį užfiksuoti visuomenės pastebėjimai apie kainas skirtųsi analogišką apklausą atlikus šiandien, kadangi elektros energijos kainos dabar yra dar gerokai išaugusios ir kaip tik šiomis dienomis siekia naujus antirekordus.
„Nors lapkričio mėnesio pradžioje išaugusi elektros gamyba vėjo jėgainėse Baltijos regione „atpūtė“ žemesnes elektros kainas ir viltį, kad jos nekils, nepalankios kainų prognozės vis dėlto pildosi. Paskutinio lapkričio savaitgalio valandinė elektros kaina Lietuvoje tapo visų laikų rekordu, sukilusi net iki 422 Eur/MWh. Vidutinė šių metų lapkričio kaina siekia 127,82 Eur/MWh, o pernai lapkritį ji buvo triskart mažesnė – 41,19 Eur/MWh. Tad lapkričio sąskaitos už elektrą, tikėtina, nemaloniai nustebins dar daugiau gyventojų“, – aiškina M. Giga.
Bent jau artimiausiu metu „Elektrum Lietuva“ vadovas pataria nesitikėti elektros kainų kritimo. Prasidėjęs šaltasis sezonas ir vėstantys orai augina elektros vartojimą: kuo didesni šalčiai – tuo aukštesni kainų pikai. Be to, žiemą natūraliai mažėja elektros gamyba iš tokių atsinaujinančių šaltinių, kaip saulės elektrinės, o vėjo jėgainių darbui tiesioginę įtaką daro oro sąlygos: kuo labiau vėjuota, tuo daugiau elektros energijos pagaminama, tuo labiau mažėja elektros kaina. Tad dideli kainų svyravimai visu šaltuoju sezonu yra labai tikėtini.
„Nors tiesiogiai elektros kainų vartotojas paveikti negali, tačiau jo galioje yra keisti pasirinkimus. Vienas iš sprendimų – saulės energija: realūs vartotojų duomenys rodo, kad šis elektros šaltinis gali sumažinti sąskaitas iki 70 proc. Kitas variantas – elektros energijos tiekėjo, o kartu ir, labai tikėtina, pigesnio fiksuotos kainos sprendimo pasirinkimas tiems, kas sudarę su birža susietas elektros sutartis“, – pataria M Giga.
Spalio 18-28 d. atliktame tyrime dalyvavo 1015 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje2
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai3
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas balsuos, ar sugriežtinti reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos2
Seimas ketvirtadienį spręs, ar dar labiau sugriežtinti lošimų ir valiutų keitimo, nekilnojamojo turto agentų, mokesčių konsultantų, apskaitos verslą, o priežiūros institucijai leisti stabdyti pažeidėjų veiklą – taip siekiama stipri...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.3
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių13
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...