Šaltis sukausto Baltijos uostus

Naudojami itin seni ledlaužiai

Naujausias incidentas užfiksuotas Suomių įlankoje, kai prie Suomijos krantų susidūrė du krovininiai laivai. Susidūrimo priežastimi įvardintas įlanką dengiantis ledas. Kai laivų karavaną veda ledlaužiai iš jo paskos vienam po kito plaukiantiems laivams yra labai lengva susiduri. Vienas stabtelėjo, kitas nepastebėjo ir yra incidentas.

Užšalusios ne tik Suomijos, bet ir Estijos pakrantės. Ledo sluoksnis dengia Talino, Mugos uostų akvatorijas. Laivyba čia įmanoma tik naudojantis ledlaužiais.

Tragiška situacija buvo susidariusi Estijos Silamejos uoste. Nuo jo iki pagrindinio laivybos kanalo Suomių įlankoje yra 54 jūrmylės. Pradžioje ledlaužis „Botnica“, o vėliau „Tarmo“ dirbo šiame uoste.

Estijoje trūksta ledlaužių, kai kurie itin seni. Pavyzdžiui, „Tarmo“ 55 metų. Kai kuriose Estijos įlankose, kaip Piarnu, ledlaužių nebeužtenka, ledus ten laužo uosto vilkikai.

Ledai užtraukė įlankas

Ledų sukaustytuose Baltijos uostuose laivyba vyksta, bet ji yra priklausoma nuo ledlaužių darbo. Jau prieš kelias savaites Rygos uosto tarnybos raportavo, kad uostas pasirengęs žiemos sezonui. Tam esantys paruošti ledlaužiai „Varma“ ir „Foros“.

Pačiame Rygos uoste dėl intensyvios laivybos ledas susidaro rečiau. Jis dažniausiai uždengia Rygos įlanką. Paskutinį kartą Rygos įlanka buvo užšalusi 2013 metais.

Šiemet žiema išskirtinė. Visą laiką Rygos įlankoje nebuvo ledo, o jis susiformavo kaip tik tomis dienomis, kai spūstelėjo arktinis šaltukas. Ir jis sukaustė ne tik Rygos įlanką, bet ir Rygos uostą. Laivyba Rygos uoste įmanoma tik su ledlaužių pagalba.

Visiškai užšalo ir Suomių įlanka. Didesnėje jo dalyje ledo storis siekia 20 ir daugiau centimetrų. Dėl to krovinius jau praranda Rusijos uostai.

Pranešta, kad pirmąją arktinio šalčio savaitę į Rusijos uostus vilkikai iš viso lydėjo laivus 46 kartus. Iš viso per šių metų žiemos navigaciją su ledlaužiais buvo palydėta per tūkstantis laivų.

Ventspilis džiūgavo dėl šalčių

Pranešta, kad geresnėje situacijoje nei Rygos uostas esantis Ventspilio uostas perima dalį krovinių ne tik iš Rygos, bet ir iš Rusijos Ust Lugos uosto.

Ventspilio uostas sulaukė „Panamax“ laivo, kuris turėjo paimti anglis iš Ust Lugos, bet dėl ledo jis ten neplaukė ir krovėsi Ventspilyje.

Ventspilio uosto valdybos pirmininkas Aivaras Lembergas dėl šaltos žiemos džiūgavo ir vylėsi, kad šalčiai išsilaikys ilgiau.

„Rygos uostas, manau, pajus, kas yra motina gamta, nes prognozuojami dar didesni šalčiai“, – spaudos konferencijoje sakė A.Lembergas.

Dėl šalčio turėtų suintensyvėti laivyba ir krova Klaipėdos uoste, kuris yra laikomas šiauriausiu neužšąlančiu uostu.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Adomas Alekna sakė, kad dalyje uosto yra susidaręs ižas, bet laivai juo lengvai praplaukia. Susidariusius nedidelius ledus vilkiku teko sklaidyti tik Malkų įlankoje.

Praėjusią savaitę kelių Klaipėdos uosto kompanijų vadovai teigė, kad dėl užšalusių Rygos, dalies Estijos ir Rusijos uostų papildomų krovinių į Klaipėdos uostą  iki vasario 28 d. nebuvo atėję.