SEB analitikas: rizikos rodikliai ekonomikos perkaitimo nerodo

Tačiau į situaciją galima pažiūrėti tiek optimisto, tiek pesimisto žvilgsniu, tad ir šis augimas rodo ne tik gerėjantį gyvenimą, bet ir tam tikras grėsmes, sako SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

„Jeigu trečiąjį metų ketvirtį bus fiksuotas augimas, o tikriausiai taip ir yra, tai bus ilgiausia augimo trukmė nuo Nepriklausomybės atgavimo. Klausimas, ar esame perkaitę, ar šis augimas subalansuotas? Aktyviai stebime ekonomiką, esame pasidarę namų darbus. Stebime, kurie rodikliai raudonuoja, kurie yra žalios spalvos. Iš tiesų rizikos rodikliai perkaitimo nerodo“, - sakė T. Povilauskas.

Darbo rinka, pasak jo, įkaitusi ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Kreditavimo rodikliai taip pat dar nekelia didesnių pavojų. SEB banko eksperto teigimu, šalies ūkio kilimas lieka daug geriau subalansuotas negu prieš vienuolika ar dvylika metų, bet perspėjančių ženklų, kaip lėčiau negu darbo užmokestis didėjantis darbo našumas, yra ir juos reikia stebėti. Juolab kad pasaulio ekonomikos augimas ateinančius dvejus metus bus lėtesnis ir pavojų, galinčių pristabdyti didžiausių valstybių ekonomikos plėtrą, krepšelis nemažas.

„Jeigu paklaustume optimisto, jis pasakys, kad alga pastaruosius metus padidėjo, pensijos - taip pat, perkamoji galia išaugusi. Pesimistas pasakytų, kad gyventojų skaičius mažėja, skurdo rodikliai, pajamų nelygybė padidėjusi. Tačiau bendrai vartotojų nuotaikos sugrįžusios į 2007 m. lygį. Kuo vartotojai geriau jaučiasi, tuo daugiau vartoja, ir verslas važiuoja pirmyn. Tuo pačiu - tai perspėjimas, nes, kuo vartotojai labiau įpranta prie gero gyvenimo, tuo disbalansų daugėja“, - komentavo T. Povilauskas.

Jeigu paklaustume optimisto, jis pasakys, kad alga pastaruosius metus padidėjo, pensijos - taip pat, perkamoji galia išaugusi. Pesimistas pasakytų, kad gyventojų skaičius mažėja, skurdo rodikliai, pajamų nelygybė padidėjusi.

Vis dėlto, pasak SEB ekonomisto, verslas neturėtų riboti darbo našumą didinančių investicijų, nes tik investicijų į žmones ir kapitalą kelias istoriškai yra padėjęs ekonomikai subalansuotai judėti pirmyn. Pastarųjų kelerių metų ekonomikos augimą lydėjo nulinė namų ūkių taupymo norma - tai reiškia, kad daug namų ūkių palankiu ekonomikos ciklo metu nesukaupia santaupų, reikalingų prastesniems laikams sėkmingiau išgyventi.

SEB bankas prognozuoja, kad 2019 metais Lietuvos ekonomika augs 3 proc., o 2020 metais - 2,6 proc. Prognozuojamas lėtesnis svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikų augimas yra pagrindinė priežastis, kodėl tikimasi kuklesnės ekonomikos plėtros ateinančius dvejus metus.

Pagal SEB ekspertų parengtą atnaujintą Lietuvos makroekonomikos rodiklių prognozę, privatus vartojimas bei investicijos ir toliau augs istoriškai sparčiai: namų ūkių vartojimą papildomai skatins dėl mokesčių reformos didėjančios gyventojų pajamos, o investicijas palaikys įsibėgėjančios ES struktūrinės paramos panaudojimas. Lietuvos ekonomikos plėtra liks artima potencialaus BVP augimo tempui, tad ekonomikos temperatūra liks ganėtinai aukšta.

Banko ekspertai prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis 2019 metais didės 7, o 2020 metais - 6 procentais. Verslas ketina ir toliau kurti naujas darbo vietas, tačiau norus ribos kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir nevienodas geografinis laisvos darbo rinkos pasiskirstymas. Vis labiau ekonomiškai aktyviausiuose regionuose trūksta ir ne itin aukštos kompetencijos darbuotojų, todėl tendencija įdarbinti vis daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių išliks. Vien per pirmą šių metų pusmetį nacionalinių vizų išduota 22,6 tūkst., arba 93 proc., daugiau negu pernai. Ekspertai pabrėžia, kad palikti šio proceso savieigai nereikėtų: privalu suderinti vietos darbuotojų ir darbdavių interesus.

Nors nuo 2019 metų keičiasi darbo mokesčių tarifai, realiai darbuotojai didžiausią naudą kaip ir ankstesniais metais pajus dėl didėjančio neapmokestinamojo pajamų dydžio ir jo taikymo iki dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžių išplėtimo, pabrėžiama SEB prognozėje.

„Darbuotojų ir darbdavio socialinio draudimo įmokų tarifų sujungimo naudai pamatyti reikės daugiau laiko. Kitąmet minimali mėnesio alga didės nuo 400 iki 430 eurų (arba iki 555 eurų pagal naują darbo užmokesčio tvarką), o tai irgi darys teigiamą įtaką didėjančiam vidutiniam darbo užmokesčiui“, - rašoma atnaujintos Lietuvos makroekonomikos rodiklių prognozės pristatyme.

Pasak banko specialistų, kita problema, kurią valdžiai reikia spręsti, - vidutinis darbo užmokestis valstybės sektoriuje 2018 m. vieną ketvirtį jau buvo mažesnis negu privačiame sektoriuje.

„Tai nėra gerai, nes ypač viešojo administravimo funkcijas atliekančios įstaigos dažnai negali konkuruoti su privačiu verslu. Tiesiog kelti algas visiems, nedarant veiklos efektyvesnės, būtų pernelyg tiesmukiška, todėl norisi ryžtingesnių valdžios sprendimų“, - teigiama banko prognozės pristatyme.

Vyriausybės planuojamas kitų metų 0,4 proc. valdžios sektoriaus biudžeto perteklius parodo, kad valdžia lyg ir bando būti atsargi, tačiau kartu galima pastebėti ir bandymą įtikti kuo didesnei visuomenės daliai sumažinant darbo jėgos mokesčius ir padidinant įvairias išmokas, kurios greičiausiai bus skirtos gyventojų vartojimo reikmėms, teigia SEB ekspertai.

„Valdžia galėjo šiais metais pasinaudoti proga dėl mažėjančios darbo jėgos apmokestinimo prarandamas biudžeto lėšas kompensuoti kitų mokesčių taikymo praplėtimu“, - akcentuojama apžvalgoje.

SEB taip pat prognozuoja, kad vidutinė infliacija ir 2019, ir 2020 metais bus ganėtinai panaši kaip ir šiemet - sudarys 2,5 procento.

„Tikimės, kad pajamų lygis šalyje toliau augs ganėtinai stipriai, o nedarbas bus istoriškai žemas. Todėl santykinai spartus kainų kilimas dėl brangstančios darbo jėgos išliks. Juo labiau, kad yra nemažai veiksnių, tokių kaip valstybės akcizų politika ar nuolat kintančios žaliavų kainos, kurios gali paspartinti infliaciją šalyje labiau, negu tikimės šiuo metu.

Jau aišku, kad kitąmet po penkerių metų pigimo pirmą kartą brangs elektros energija buitiniams vartotojams. Be to, degalų kaina neturėtų labai smukti, o kitų metų pavasarį, kaip ir įprasta kasmet, dėl didesnio akcizo ūgtels tabako produktų kaina“, - vardijama Lietuvos makroekonomikos rodiklių prognozėje.

Kaip sakė SEB grupės vyriausiasis ekonomistas Robertas Bergqvistas, apkristai žmogus niekada nenusivils, jeigu tikėsis blogiausio. Tačiau blogiausio tikėtis esą dabar nereikia.

Pasak R. Bergqvisto, ateinančius dvejus metus pasaulio ekonomiką veiks dėl demografinių priežasčių atsirandančio darbingo amžiaus žmonių mažėjimo lemiamas ekonomikos lėtėjimas, politinės įtampos, prognozuojami agresyvūs prekybos karai, infliacija, „Brexit'as“, sudėtinga situacija kai kuriose atskirose ES ir ne ES šalyse.

Vis dėlto, R. Bergqvisto teigimu, ekonominiai sulėtėjimai yra reikalingi ir normalūs, nes anksčiau ar vėliau yra pasiekiamos produktyvumo lubos, centriniai bankai padaro klaidų, finansuose atsiranda išsibalansavimo.