SEB bankas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai tarp Baltijos šalių

„Palikome tas pačias Lietuvos ir Estijos ekonomikų plėtros 2018 metų prognozes (atitinkamai 3,2 ir 3,5 proc.), tačiau sumažinome šių metų Latvijos BVP prognozę nuo 4,1 iki 3,7 proc., o 2019 metais – nuo 3,7 iki 3,5 procento“, – pranešime teigia SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.

Pasak jo, Latvijos ekonomikos prognozės mažinamos, nes pradėtas trečio didžiausio Latvijoje banko „ABLV bank“ likvidavimas ir kitų bankų mažinama paslaugų nerezidentams apimtis, dėl ko mažės finansų sektoriaus sukurta bendra pridėtinė vertė.

Anot pranešimo, SEB grupės ekonomistai 0,1 proc. punkto (iki 2,4 proc.) sumažino euro zonos ekonomikos plėtros 2018 metų prognozę. Kitąmet tikimasi 2,3 proc. ūkio plėtros.

„Šių metų pradžios ekonominiai rodikliai nuvylė, tačiau nemažą įtaką lėtesniam augimui darė vienkartiniai veiksniai, tokie kaip nepalankūs šalti orai vasarį ir kovą. Be to, dėl metų pradžioje sustiprėjusio euro ir atsiradusio nerimo dėl įsiplieskiančių prekybos karų sumenko eksportuotojų lūkesčiai“, – teigiama pranešime.

Tačiau nedarbas regione ir toliau mažėja: 2018 metais euro zonoje vidutinis nedarbas bus 8,4 proc., o 2019 metais – 7,9 procento. Anot banko, beveik visos euro zonos šalys taip pat susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos stygiumi. Tačiau darbuotojų atlyginimų augimas euro zonoje vis dar neįsibėgėja, tad ir infliacija regione yra gana nedidelė. Lėtesnis, negu tikėtasi, pajamų didėjimas lemia tai, kad ir euro zonos gyventojų vartojimo mastas didėja saikingai. Beje, euro zonos valstybės aštuntus iš eilės metus mažino biudžetų deficitą, bet daugėja požymių, kad šalys gali imti vėl labiau išlaidauti, o tai bent trumpuoju laikotarpiu skatintų ekonomikų plėtrą.

Pranešime nurodoma, kad maža infliacija euro zonoje yra ECB galvos skausmas, verčiantis neskubėti atitraukti skatinamosios pinigų politikos priemonių. SEB grupės analitikai prognozuoja, kad ECB sumažins išplėstinės turto pirkimo programos apimtį iki 15 mlrd. eurų per mėnesį ir ją galutinai nutrauks paskutinį šių metų mėnesį. Palūkanų norma už ECB laikomus indėlius bus padidinta iki – 0,25 proc. ateinančių metų birželį, o bazinė palūkanų norma veikiausiai bus pakelta iki 0,25 proc. tik kitų metų rugsėjį. SEB valiutų analitikai sumažino euro ir JAV dolerio santykio prognozę ir tikisi, kad euras kainuos 1,2 JAV dolerio 2018 metų pabaigoje. Santykio prognozė pabloginta dėl lėtesnio negu anksčiau prognozuojamo ECB palūkanų normų didinimo.

SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad JAV federalinis atsargų bankas (FED) šiais metais dar didins bazinę palūkanų normą tris kartus, iki 2,5 procento, o kitąmet – du kartus, iki 3 procentų. Priešingai negu euro zonoje, infliacija JAV yra daug didesnė (vidutinė bazinė infliacija 2018 metais bus 2 proc., o 2019 metais – 2,2 procento) ir sudaro sąlygas FED pateisinti ryžtingus veiksmus, juolab kad prognozuojamas vidutinis nedarbo lygis šiemet mažės iki 3,8 proc., tad darbo rinkoje darbuotojų vis labiau trūks. Tai turėtų skatinti algų didėjimą.

JAV ekonomika pirmą ketvirtį augo lėčiau, negu planuota, tačiau SEB ekonomistai paliko nepakeistą 2,8 proc. šiemet ir 2,5 proc. kitąmet ūkio plėtros prognozę. Mažėjantis bedarbių skaičius, mokesčių reforma ir augančios investicijos bus pagrindiniai veiksniai, darantys didžiausią įtaką gana sparčiam ekonomikos augimui. Dėl mokesčių reformos JAV BVP augs 0,3-0,4 proc. punkto sparčiau negu iki jos, tačiau dėl to sparčiai didės šalies biudžeto deficitas ir skola. Galima priminti, kad šis ekonomikos augimas pagal trukmę JAV jau yra antras pokario istorijoje, tad išlaidavimas tokiu ekonominio ciklo metu atneš daugiau žalos negu naudos. Pastaraisiais mėnesiais JAV prezidentas D. Trumpas savo dėmesį nukreipė nuo vidaus į išorės politikos reikalus ir sukėlė griausmingą reakciją tarptautiniu mastu dėl protekcionizmo skatinimo. Vis dėlto tikimasi, kad JAV gali išvengti akivaizdžių prekybos karų su pagrindinėmis prekybos partnerėmis visiems sušvelninus savo pozicijas.

Be to, anot pranešimo, analitikai tikina, kad Švedijoje būsto rinka stabilizavosi. Gyvenamojo būsto kainų smukimas Švedijoje sustojo, ir dabar vidutinė kaina yra maždaug 7 proc. mažesnė, palyginti su kainų piku praėjusių metų rugpjūtį.

SEB ekonomistai prognozuoja, kad Rusijos ekonomika šiemet turėtų augti 1,8, o kitąmet – 2,2 procento. Tai gana kukli plėtra, palyginti su didžiausiomis išsivysčiusiomis valstybėmis. Žinoma, sparčiai brangstanti nafta (SEB žaliavų analitikai tikisi, kad vidutinė „Brent“ naftos kaina 2018 metais bus 75, o 2019 metais – 85 JAV doleriai už barelį) atveria duris didesniam išlaidavimui ir ekonomikos skatinimui. Ekonomikos plėtra artimiausiu metu priklausys nuo to, ar perrinktas Rusijos prezidentas V. Putinas, jausdamasis saugus dėl savo ateities šešerius metus, imsis aktyvesnių veiksmų, norėdamas reformuoti vis labiau nuo kitų šalių pagal plėtrą atsiliekančią šalį.