- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas priėmė naująją azartinių lošimų ir loterijų apmokestinimo tvarką: nuo 2022 m. liepos mokesčiai augs antžeminių ir nuotolinių lošimų organizatoriams, o nuo 2023 m. – loterijų verslui.
Už Loterijų ir lošimų mokesčio bei azartinių lošimų įstatymų pakeitimus balsavo 76 Seimo nariai, 3 projekto nepalaikė, 27 susilaikė.
Nuo liepos 1 d. lošimų A ir B kategorijų lošimų automatais, stalo lošimų ir nuotolinių lošimų organizatoriams iš lošėjų statomų sumų atėmus jiems faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą liekančios pajamos bus apmokestinamos 20 proc. tarifu. Savo ruožtu po metų loterijų verslas į valstybės biudžetą mokės 18 proc. nuo išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės.
Antradienio rytą prieš Seimo posėdį susitikę Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) nariai pritarė Vyriausybės pasiūlymui apmokestinimo taikymą vėlinti loterijų organizatoriams, tačiau nepalaikė parlamentaro Eugenijaus Gentvilo siūlymo suvienodinti azartinių lošimų ir loterijų apmokestinimo tvarką – loterijas apmokestinti ne nuo išplatintų bilietų vertės, o pajamų iš parduotų bilietų ir išmokėtų laimėjimų skirtumo. Dėl to vietoj BFK siūlomų 18 proc. loterijos būtų buvusios apmokestintos 15 proc. tarifu.
Nesulaukęs palaikymo komitete, E. Gentvilas prieš balsavimą savo siūlymą atsiėmė.
Vyriausybė praėjusią savaitę iš esmės pritarė BFK pasiūlytiems mokesčių tarifams, tačiau didesnį loterijų apmokestinimą siūlo atidėti iki 2023 m. pradžios. Anot Finansų ministerijos, nukėlus apmokestinimo datą, verslas turėtų daugiau laiko prisitaikyti prie pakitusio teisinio reglamentavimo ir prie jo priderinti savo turtinius interesus bei ekonominės veiklos perspektyvas.
Pakeitimams besipriešinusios Lietuvos loterijų asociacijos prezidento Andriaus Karaliūno tvirtinimu, jau dabar loterijos apmokestinamos dvigubai labiau nei azartiniai lošimai, o priėmus pataisas dėl nevienodos apmokestinimo bazės mokestinė našta verslui didėtų 40 proc. A. Karaliūnas pažymi, kad loterijos, kitaip nei azartiniai lošimai, priklausomybių nesukelia.
Pasak jo, vertinant sumokamus mokesčius ir gaunamas pajamas, loterijų pelno marža yra trečdaliu mažesnė nei azartinių lošimų. Pasak asociacijos, 2020 metais azartiniai lošimai gavo 103,5 mln. eurų grynųjų pajamų, o jų grynasis pelnas sudarė 19,9 mln. eurų – t. y. 19,2 proc. pelno nuo grynųjų pajamų. Loterijos 2020 metais gavo 46,9 mln. eurų grynųjų pajamų, o jų grynasis pelnas sudarė 6,8 mln. eurų – t. y. 14,45 proc. pelno nuo grynųjų pajamų.
A. Karaliūno teigimu, azartinių lošimų organizatoriai 2020 metais sumokėjo 11,9 mln. eurų mokesčių – t. y. 11,5 proc. mokesčių nuo 103,5 mln. eurų grynųjų pajamų, o loterijos sumokėjo 13,8 mln. eurų mokesčių – net 29,5 proc. nuo 46,9 mln. eurų grynųjų pajamų.
Pasak BFK pirmininko Mykolo Majausko, azartiniai lošimai daro neigiamą poveikį visuomenei, todėl verslas turi didesniais mokesčiais prisidėti prie priklausomybių prevencijos finansavimo. Panašią žalą, tikina parlamentaras, daro ir momentinės bei internetinės loterijos.
„Azartinių žaidimų verslas ne tik kuria darbo vietas, bet ir turi didelį neigiamą poveikį visuomenei. Azartiniai žaidimai, įskaitant momentines ir internetines loterijas, sukelia priklausomybę, lemia psichikos sveikatos sutrikimus, finansines problemas, griauna žmonių gyvenimus, neretai priveda prie savižudybės. Todėl labai svarbu, kad šios įmonės, mokėdamos papildomus mokesčius, prisidėtų prie visuomenės psichinės ir fizinės sveikatos stiprinimo“, – sako M. Majauskas.
Jis nurodo, kad kitose Europos Sąjungos šalyse azartinių žaidimų organizatoriai moka gerokai didesnius mokesčius ir taip labiau prisideda prie visuomenės gerovės. Kaip pavyzdį politikas pateikia Estiją, kurioje loterijų verslas priklauso valstybei ir moka 18 proc. mokesčius nuo parduotų bilietų.
Loterijų organizatoriai iki 2022 m. liepos 1 d. į valstybės biudžetą moka 5 proc. nuo pajamų už parduotus bilietus, dar 8 proc. privalo skirti paramai. Nuo kitų metų antrosios pusės visą mokestį loterijų verslas mokės tik valstybei – tam Seimas pritarė lapkričio pradžioje.
Tuo tarpu pagal šiuo metu galiojančią mokestinę tvarką, azartinių lošimų organizatoriai už kiekvieną A kategorijos lošimo automatą kas ketvirtį moka 780 eurų, už B kategorijos – 390 eurų. Ruletės, kortų arba kauliukų stalai kiekvieną ketvirtį kainuoja 6900 eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai17
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu15
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje8
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną4
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams2
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...