- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savivaldybių ir valstybės kontroliuojamos bendrovės ir toliau galės teikti paramą bei labdarą, tačiau paramos dydį turės susieti su uždirbtu pelnu. Seimas uždraudė paramą teikti tik toms įmonėms, kurios dirbs nuostolingai.
Už tokias Labdaros ir paramos įstatymo pataisas antradienį balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 7, o susilaikė 30 parlamentarų. Pataisoms priešinosi opozicija, o valdantieji jas parėmė.
Konservatorė Gintarė Skaistė piktinosi, kad po pataisų priėmimo ir toliau lėšos, kurias gyventojai sumoka už viešąsias paslaugas, „keliaus ne pagal konkursus, o pagal paramą dalinsiančių įmonių atstovų ar vadovų norus“. „Labai dažnai paramą dalina pagal politines pažiūras“, – teigė ji.
Audito komiteto narys Naglis Puteikis siūlė parlamentarams rinkti parašus, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė priimtas pataisas vetuotų.
Premjeras Saulius Skvernelis prieš balsavimą žurnalistams tvirtino, kad savivaldybių ir valstybės kontroliuojamos bendrovės turi turėti galimybę teikti paramą, nes jos prisideda prie socialinių klausimų sprendimo savivaldybėse.
„Tokia parama gali būti teikiama, svarbu, kad tokia tai būtų susieta su įmonės finansiniais rodikliais ir labdaros neteiktų tos įmonės, kurios neuždirba pelno“, – kalbėjo premjeras.
Visiško draudimo valstybės ir savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms teikti labdarą siekė parlamentinis Audito komitetas.
Įmonės, uždirbusios iki 0,5 mln. eurų grynojo pelno, paramai galės numatyti iki 10 proc. pelno (iki 50 tūkst. eurų) per metus, uždirbusios nuo 0,5 mln. iki 2 mln. eurų pelno – iki 5 proc. (iki 100 tūkst. eurų), o virš 2 mln. eurų – iki 3 proc., bet ne daugiau kaip 500 tūkst. eurų. Per metus vienam paramos gavėjui būtų galima skirti ne daugiau kaip 200 tūkst. eurų.
Paramą teiksiančios bendrovės negalės įsipareigoti lėšas skirti iš kitų metų pajamų, nustatyti konfidencialumo susitarimus, ribojančius informacijos apie suteiktą paramą ir jos panaudojimą pateikimą visuomenei.
Įmonės ne vėliau kaip per vienerius metus nuo pataisų įsigaliojimo dienos turės peržiūrėti sudarytas paramos teikimo sutartis, o neatitinkančias naujų kriterijų – nutraukti.
Diskusijos dėl savivaldybių įmonių paramai skiriamų lėšų parlamente vyksta nuo 2016 metų.
Nuo 2018 metų Vyriausybės sprendimu valstybės kontroliuojamos įmonės paramai negali skirti daugiau nei 3 proc. metinio grynojo pelno, arba iki 500 tūkst. eurų, o maksimali suma vienam prašytojui negali būti didesnė kaip 300 tūkst. eurų. Nuostolingai dirbančios bendrovės, turinčios rezervų paramai, per metus tam gali išleisti iki 30 tūkst. eurų.
Ši tvarka savivaldybių įmonėms nebuvo privaloma.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą2
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...