Seimas pažadėjo paramą uosto vystymui

Klaipėdoje vykusiame išvažiuojamajame Seimo valdybos posėdyje išgirdome aiškų pritarimą Klaipėdos uosto vystymo planams.

Uostas turi aiškią viziją

Pirmiausiai Seimo pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė pagyrė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinį direktorius Arvydą Vaitkų už itin gerą Klaipėdos uosto pristatymą.

„Man patiko tai, kad uostas turi aiškias vystymo perspektyvas, žvelgia 50 metų į priekį. Tai yra puikus pavyzdys. Vystant uostą ir analizuojant jo perspektyvas atkreipiamas dėmesys ir į mokslą. Todėl Klaipėdoje neturime problemų dėl universiteto. Jei toks požiūris, koks yra uoste, būtų visur, kitaip judėtų mūsų šalies ekonomika“, - pastebėjo R.Baškienė.

Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė pastebėjo, kad Seime nėra opozicijos kalbant apie Klaipėdos uosto vystymą. Anot jos, uosto pristatyme buvo atskleista gili jo vystymo dinamika, įskaitant ir sunkiuosius 2009 metus. Per tą laiką buvusi Seimo pirmininkė matė nuopolių šalies ekonomikoje, stebėjo Klaipėdos uosto konkurenciją su kaimyniniais uostais.

„Seime ir Vyriausybėje buvo svarstymų, kad uostas nuostolingas ir neduoda pajamų. Pasikeitus Uosto direkcijos vadovui atsirado ir skaidrumas, ir vystymo progresas, ir aiškus matymas į ateitį, ir pelnai. Jei visi taip dirbtų, tada ir Lietuvoje matytume visai kitą vaizdą“, - akcentavo I.Degutienė.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis norėtų iš uosto konkrečių pasiūlymų, ką reikėtų keisti, kad uosto veikla būtų dar geresnė. Jis klausė uostininkų, ką daryti su grūdais, kad šie iš Lietuvos nekeliautų per Latvijos uostus?

Po Uosto direkcijos vadovo A.Vaitkaus pasisakymo V.Pranckietis pastebėjo, kad Lietuvoje yra daug perteklinių reikalavimų, kuriuos reikėtų panaikinti. Tarp jų ir tie, kurie susieti su Pajūrio juostos, Paveldo apsaugos įstatymais. Jau artimiausiu laiku Seime gali pasirodyti siūlymų iš Klaipėdos dėl šių įstatymų keitimo. 

Prognozuojami dideli srautai

Seimo pirmininkas V.Pranckietis akcentavo, kad taip dažnai susitinkantis su Kinijos atstovais, jog jau išmoko keletą kiniškų žodžių. Jei viskas vystysis taip, kaip kalbamasi su kinais, krovinių srautai per Lietuvą išaugs kelis kartus.

Prisipažino, kad netgi kylančios mintys, ar pajėgs Lietuva priimti mažiausiai penkis kartus išaugusį krovinių srautą?

Kinai nori tik, kad Klaipėdoje būtų didžiausi galimi Baltijos jūroje gyliai. Realiai dalyje Klaipėdos uosto jie gali atsirasti iki 2022 metų.

Su Suomijos parlamento vadovu jis kalbėjęs V.Pranckietis kalbėjęs apie tunelį tarp Helsinkio ir Talino bei ateityje gerokai išaugsiančią „Rail Baltica“ reikšmę. Su lenkais aptarti „Rail Baltica“ sujungimo planai su „Via Karpatica“.

Regione ateityje tikimasi didelio Baltarusijos, Ukrainos ekonomikos augimo, Kinijos krovinių srauto.

„Man kyla visiškai logiškas klausimas, ar nereikėtų europinės vėžės Lietuvoje nutiesti ir iki Klaipėdos uosto?“, - klausė klaipėdiečių Seimo pirmininkas.

Apgailestauta ir dėl bene sudėtingiausių diplomatinių santykių regione su Latvija. Tam įtakos turi ne tik uostų konkurencija, skundas dėl Rengės geležinkelio už ką Lietuva gavo ES baudą, jau beveik du dešimtmečius Latvijos Seime neratifikuojama Lietuvos ir Latvijos sutartis dėl jūros sienos. Bet kokio nors karo su Latvija nėra. Susitarta dėl Inčiukalnio dujų saugyklos naudojimo iš Klaipėdos SGD dujų terminalo atkeliaujančioms dujoms. Tariamasi ir randama bendrų sprendimų dėl „Rail Baltica“.

Uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus akcentavo, kad vykdyti krovą Klaipėdos uoste norėtų ne tik kinai. Juo domėjęsi prancūzai, vokiečiai, netgi Izraelio atstovai.

Vystant išorinį uostą, anot A.Vaitkaus, turėtų būti skelbiamas tarptautinis konkursas ir pasirašoma sutartis, kuri numatytų, kad nė viena tona krovinio nebus išvesta iš dabartinio uosto. 

Ar nebus strigimų Seime?

Seimo valdybai rūpėjo ir tai, kaip Klaipėdos bendruomenė žiūri į uosto vystymo procesus.

„Mes suprantame, kad uosto vystymas yra naudingas valstybei ir Klaipėdai, bet nesuprantame, kodėl Klaipėdoje yra dalis žmonių nepatenkintų tuo, kaip ateityje vystysis valstybė ir pati Klaipėda“, - klausė I.Degutienė. 

„Turime suprasti tai, kad ne miestas yra uoste, o uostas ir terminalai yra mieste. Todėl tarpusavio derinimai yra svarbūs. Manau išmintingiau būtų buvę rengti vieną Bendrąjį Klaipėdos planą, o ne du atskirus - uosto ir miesto bendruosius planus. Dabar daug jėgų turime skirti dviejų planų suderinimui“, - pastebėjo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Jo teigimu, Klaipėdos miesto pozicija yra uosto plėtrą, bet pagal mažesnės apimties antrąjį projektą. Bet uostas mato ketvirtąjį plėtros variantą su išoriniu uostu. Mėlynojo proveržio iki 2030 metų strategija irgi numato uosto plėtrą su išoriniu uostu.

Tam, kad amortizuoti uosto vystymo poveikį, anot V.Grubliausko, ir pateikta 17 pasiūlymų, kurie vadinami amortizaciniais projektais. Juos įgyvendinus miestas, anot V.Grubliausko, gautų ne kokį nors desertą, o realią kompensaciją už galimus uosto plėtros nepatogumus.

„Turi būti aiškiai sudėliota, kas, kada ir už kokias lėšas įgyvendins vienus ar kitus projektus. Mes stengiamės išgirsti uosto lūkesčius, bet norime, kad ir jie mus išgirstų. Procesas yra jautrus. Nesinorėtų, kad kas nors imtų gudrauti...“, - dėstė V.Grubliauskas. Jis pripažino, kad uostas yra vienas iš pagrindinių Klaipėdos ir šalies vystymo variklių, bet valstybės plėtrai svarbūs planai neturėtų bloginti klaipėdiečių gyvenimo.

V.Grubliausko teigimu, daug tikimasi iš sukurtos Vyriausybinės darbo grupės. Jis prašė, kad šioje grupėje pasiekti susitarimai neužstrigtų atėję į Seimą. Pastebėta, kad kai kurie Pajūrio juostos įstatymo pakeitimai jau buvo pateikti, bet užstrigo Seime pradinėse priėmimo stadijose.

„Kai įstatymų pataisos pateikiamos vieno asmens iniciatyva į jas žiūrima kitaip, nei kai teikiami plačiau aprobuoti įstatymų projektai su aiškiomis miesto ir platesnės visuomenės nuomonėmis“, - paaiškino V.Pranckietis.

Prisiminęs, kad Klaipėdos savivaldybės požiūris buvo teigiamas statant SGD terminalą, jo statybos vienas iš vykdytojų, o dabar susisiekimo ministras Rokas Masiulis pažadėjo „jei kompensaciniai dalykai bus teisiškai įmanomi, bus stengiamasi juos įgyvendinti“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Idomu

Idomu portretas
Trys snobukai nuotraukoje. Idomu ka kiekvienas galvojo savo galveleje?????

A tai

A tai portretas
atsirado dar vieni baxuriukai katruos priims i opščiaga babkems prasiplauti?

Klpų

Klpų portretas
Degutienė , ką kalbėtum jei turėtum butą Kretingos gatvėje ir naftos tvaikas tave kasdien dusintų?
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių