Pensijų reformai uždegta žalia šviesa: septyni esminiai pasiūlymai

Parlamentarai po pateikimo antradienį pritarė Socialinio draudimo įstatymo, Pensijų kaupimo įstatymo bei su jais susijusių įstatymų pataisoms. Jos toliau bus svarstomos parlamentiniuose komitetuose, o į Seimo posėdžių salę turėtų grįžti birželio pabaigoje.

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas, ragindamas po pateikimo pritarti įstatymų pakeitimams, teigė, kad tai yra ilgai rengtos permainos, būtinos užtikrinti šalies pensijų sistemos stabilumą.

Tiesa, anot S. Jakeliūno, dalis Vyriausybės siūlymų gali būti tobulinami ir iki liepos pradžios sprendimų gali nepavykti priimti.

„Tam gali tekti skirti daugiau laiko nei siūlo premjeras (25 dienas - BNS). Yra įvairių alternatyvų, tikiu, kad rasime gerus ir pamatuotus sprendimus“, - sakė S. Jakeliūnas.

Liberalė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad per penkiolika metų siūlomas jau dešimtas privataus pensijų kaupimo tarifas, ji taip pat kritikavo ketinimus pensijų anuitetų platinimą perduoti „Sodrai“.

„Manau, kad gyventojai nusipelnė stabilumo, o jiems siūloma mažiau galimybių rinktis, didinamas valstybės vaidmuo ir valstybės kišimasis, kuris ir taip yra didelis“, - teigė A. Armonaitė.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, jau apie 80 tūkst. antros pakopos pensijų fonduose kaupusių gyventojų yra išėję į pensiją, tačiau tik nedidelė jų dalis įsigijo pensijų anuitetus.

„Anuitetų rinka yra maža, dėl to siekiama turėti vieną valstybinį tiekėją, kad jis nesiekdamas pelno užtikrintų kuo didensę gražą dalyviams“, - tvirtino ministras.

S. Jakeliūnas pabrėžė, kad šiuo metu pensijų anuitetus platinančios gyvybės draudimo bendrovės gali bankrutuoti. Anot jo, Lenkijoje pensijų anuitetų platinimą perduoti valstybei yra rekomendavęs Pasaulio bankas.

Konservatorius Rimantas Jonas Dagys apgailestavo, kad nepaisant visuomenės senėjimo, siūloma visiems sumažinti „Sodros“ įmokas, šių praradimų nekompensuojant kitais lėšų šaltiniais.

„Ir taip mažas pensijas ketinama dar labiau mažinti“, – teigė R. J. Dagys.

L. Kukuraitis pripažino, kad pirmaisiais reformos metais „Sodros“ biudžeto praradimai siektų apie 70 mln. eurų, iš kurių 60 mln. eurų būtų dėl tarifo sumažinimo.

„Tačiau tai yra investicija į ateitį, siekiant, kad žmonės kauptų papildomai. Bazinę pensijos dalį (ją siūloma perkelti į valstybės biudžetą - BNS) sukuriamos prielaidos finansuoti iš kitų mokesčių“, – sakė L. Kukuraitis.

Socialdemokratas Algirdas Sysas piktinosi, kad siūlomi pakeitimai bus naudingi privatiems pensijų fondams, kurie kaip verslo grupė daro įtaką valstybei, siekdami sau naudingų sprendimų.

Pensijų kaupimo pertvarkos planas numato, kad kitąmet antros pakopos fonduose pradėsiantis kaupti žmogus arba dabar kaupiantis tik 2 proc. „Sodros“ pervedamą įmoką, kitąmet mokės 2,4 proc. jo darbo užmokesčio. Valstybės skatinamoji įmoka jam sieks 0,4 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, tuo metu „Sodros“ pervedimai į fondus bus nutraukti.

Valstybės skatinamoji įmoka ir gyventojo įmoka bus pamažu didinamos, kol 2023 metais pasieks atitinkamai 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio ir 4 proc. gyventojo darbo užmokesčio.

Antros pakopos fonduose dabar kaupiantieji pagal schemą „2+2+2“ pasikeitimų nepajus. Jiems valstybės skatinamoji įmoka toliau sudarys 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o nutrauktus „Sodros“ pervedimus kompensuos „Sodrai“ mokamų įmokų sumažinimas 2 procentiniais punktais.

Pensijų reforma vyks, kartu sujungiant darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas. Kadangi po reformos atlyginimo dydis iš esmės bus lygus darbo vietos kainai, bus perskaičiuota ir pensijų kaupimo formulė – ji būtų 3 proc. darbuotojo įmoka ir 1,5 proc. valstybės skatinamoji įmoka.

Prie kaupimo antros pakopos fonduose gyventojas bei darbdavys galėtų prisidėti papildomai, tarkime, pirmasis galėtų mokėti daugiau kaip 4 proc. atlyginimo. Tokiu atveju jiems būtų taikomos mokestinės lengvatos – tokios pat, kurios dabar galioja investuojant į trečios pakopos pensijų fondus.

Taip pat numatoma galimybė žmogui, pavyzdžiui, staiga sumažėjus jo pajamoms, laikinai stabdyti pensijos kaupimą, tačiau bendra to trukmė negalės viršyti 12 mėnesių.

Numatoma, kad dirbantis žmogus bus automatiškai įtraukiamas į pensijų kaupimo sistemą, tačiau jis galės atsisakyti joje dalyvauti. Pasiūlymai dalyvauti sistemoje bus teikiami 3 kartus, bet tik iki 40 metų amžiaus.

Ketinama sumažinti antros pakopos pensijų fondų įkainius iki 0,5 vidutinės metinės lėšų vertės, įvesti „gyvenimo ciklo“ investavimo strategiją, iki 10 tūkst. eurų sumažinti minimalią sumą anuitetui įsigyti, o pačių anuitetų platinimą perduoti išimtinai „Sodrai“. Šiuo metu pensijų anuitetus platina gyvybės draudimo bendrovės.

Seime daugiausiai diskusijų kelia Vyriausybės siūlymas 2 punktais mažinti socialinio draudimo įmokas ir perkelti bazinės pensijos mokėjimą į valstybės biudžetą.

Dalis valdančiųjų koalicijai priklausančių „valstiečių“ ir socialdarbiečių nusiteikę Vyriausybės teikiamus siūlymus dėl pensijų sistemos pertvarkos vertinti iki rugsėjo pradžios – tam sudaryta šešių parlamentarų ir keturių ekspertų darbo grupė.

S. Jakeliūnas gegužės pabaigoje teigė, jog pensijų reformai nuo 2019 metų startas tikriausiai nebus duotas – ji įsigalios tik nuo 2020 metų.

Vyriausybė tikisi, kad siūlomi pakeitimai įsigalios nuo kitų metų pradžios.

Septyni esminiai pensijų pertvarkos siūlymai, kurie palies gyventojus:

Didesnis privatus kaupimas. Dirbantiesiems savo senatvei siūloma kaupti po 4 proc. nuo atlyginimo, o valstybė prisidėtų po 2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Tiems, kam 4 proc. atrodo pernelyg didelė našta, galima pradėti mokėti nuo mažesnės įmokos (2,4 proc.) ir per penkerius metus laipsniškai pasiekti 4 proc. Po įmokų sujungimo kaupimo procentai keistųsi į 3 proc. (asmens dalis) ir 1,5 proc. (valstybės paskata), bet įmoka eurais liktų ta pati.

Mažesnės įmokos dirbantiesiems. Kartu su pensijų pertvarka siūloma mažinti „Sodros“ įmokas 2 proc. punktais. Po įmokų sujungimo įmoka mažėtų 1,55 proc.

Galima kaupti sparčiau. Būtų sudarytos sąlygos norintiems kaupti daugiau nei 4 (3) proc., o darbdaviai galėtų prisidėti prie darbuotojų kaupimo. Už tai siūlomos pajamų ir pelno mokesčių lengvatos.

Automatinis įtraukimas su teise atsisakyti. Automatiškai į naujo pobūdžio kaupimą būtų įtraukiami visi dabartiniai kaupiantieji ir šiuo metu nekaupiantys žmonės iki 40 metų.

Kaip atsisakyti kaupti. Kiekvienas į kaupimą trauktas asmuo gaus „Sodros“ ir pensijų fondo pranešimą, tačiau nenorintiems kaupti bus paliktas „langas“ iki įtraukimo metų kovo 1 d., per kurį galima pranešti pensijų fondui apie nenorą kaupti.

Galimybė daryti pertrauką. Kiekvienas žmogus, kuris apsispręstų kaupti, galėtų vieną kartą 12 mėn. nemokėti įmokų. Tai naudinga, jeigu staiga sumažėja asmens pajamos ar nutinka kitų nenumatytų gyvenimo įvykių. Vadinamasis „atostogų“ periodas galėtų būti skaidomas dalimis, bet negalėtų viršyti vienų metų.

Galimybė nebekaupti. Gyventojai, kurie šiuo metu kaupia II pakopoje, bet neketina to daryti ateityje, galėtų rinktis iš keleto alternatyvų: pirma, grįžti į „Sodrą“ su visa pinigų suma ir atkurti teises į visą senatvės pensiją tarsi nebūtų dalyvavę kaupime (arba įgyti daugiau teisių, jei yra lėšų perviršis), antra, stabdyti kaupimą ir palikti lėšas pensijų fonde iki pensinio amžiaus.