- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas leido valstybės lėšomis remti vadinamąją mažąją daugiabučių renovaciją, kai atnaujinamas tik pastato šilumos punktas.
Vyriausybė pernai spalį tokiai idėjai buvo nepritarusi, tačiau parlamentarai ketvirtadienį priėmė mažąją renovaciją numatančias Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas: už jas balsavo 99 Seimo nariai.
Siekiant taupyti šilumą, būtų leidžiama atskirai modernizuoti daugiabučių šilumos punktus, šiems darbams suteikiant valstybės paramą, kuri dabar skiriama tik viso namo – stogo, langų, sienų, durų ir šilumos vamzdyno – renovacijos atveju.
Gyventojams, kurie pritartų mažajai renovacijai, valstybė papildomai padengtų 30 proc. investicijų. Tokiems gyventojams taip pat būtų taikomos ir kitos anksčiau numatytos valstybės paramos priemonės, pavyzdžiui, palūkanų kompensacijos, renovacijos projektų išlaidų dengimas.
Kai kurių parlamentarų teigimu, mažoji renovacija labiausiai reikalinga didmiesčių senamiesčių gyventojams, nes ten yra labai daug pastatų, kurių renovacija, ypač pastatų fasadų, kainuoja labai brangiai.
„Gyventojams, kurie gyvena senuose namuose, kurie dažnai kurie yra ekologiškai ir energetiškai neefektyvūs ir reikalauja labai rimtų investicijų“, – teigė parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas.
„Valstietis“ Jonas Varžgalys įsitikinęs, kad žmonės laukia mažosios renovacijos, nes ji leis sutaupyti.
„Dviejų kambarių normalų 60 kvadratų butą, jeigu imame visą renovaciją, turintis žmogus turi prisidėti kažkur 10-12 tūkst. eurų. Jeigu mes imsime tik mažąją renovaciją, tai žmogus prisidės tik 2-3 tūkst. eurų ir pasieksime tą pačią energetinę klasę“, – teigė J. Varžgalys.
Parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginijas Vingrienė mano, kad mažoji renovacija paskatins atnaujinti daugiau namų.
„Šiandien turime renovuoti nuo 20 tūkst. namų, o kompleksinės renovacijos paramos kontekste mes per metus galime tik 500 pastatų renovuoti“, – tvirtino V. Vingrienė.
Pasak jos, atlikus mažąją renovaciją šilumos sutaupymai siektų iki 25 procentų.
Energetinio efektyvumo didinimo srityje Lietuva yra iškėlusi tikslą iki 2020 metų siekti kiekvienais metais po 1,5 proc. didinti energijos vartojimo efektyvumą.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo pagrindinis uždavinys – užtikrinti, kad diegiant ir taikant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones iki 2020 metų būtų sutaupyta 11,674 teravatvalandžių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų lengvatinių paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų lengvatinių paskolų, o paraiškas bus galima teikti jau nuo pirmadienio, sako ekono...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių6
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT4
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai19
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...