- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Politikai, verslininkai bei neįgaliųjų organizacijų atstovai diskutuoja, kokį pelną ateityje leisti palikti socialinėms įmonėms.
Šis klausimas kelia daugiausia diskusijų, Seime svarstant Socialinių įmonių įstatymo pataisas
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas praėjusią savaitę vėl padarė pertrauką, tikimasi, kad iki kovo suinteresuotos pusės ras kompromisą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šioms įmonėms siūlo leisti į plėtrą ir neįgaliųjų įdarbinimą investuoti iki 75 proc., o Ekonomikos komitetas – 50 proc. pelno.
Socialdemokratas Algirdas Sysas praėjusią savaitę komiteto posėdyje priminė, kad socialinių įmonių reformą paskatino priekaištai, kad jos siekia pelno, o ne rūpintasi neįgaliųjų įdarbinimu bei socializacija,
Neturime jokio įdirbio, nėra gerosios patirties, pradėkime nuo 50 proc. pradžiai, paskui galėsime pakelti.
A. Sysas prognozavo, kad nustačius įmonei paliekamo 50 proc. pelno normą, „sulauksime tų pačių grėblių, ant kurių lipsime ir gausime guzus“: „Ir 25 proc. yra per daug“.
Konservatorius Rimantas Jonas Dagys pasigedo motyvų ir pagrįstumo.
„Nematau pavojaus, kad 75 proc., bet tai turi būti pagrįsta ir įvertinta. (...) Ar jie turi ekonominę logiką, ar užteks tiek plėtrai?“, – klausė R. J. Dagys.
Verslo konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Jankauskas komitete tikino, kad 75 proc. pelno lubos yra per aukštos – verslas, anot jo, pritaria 50 proc. ribai.
„Neturime jokio įdirbio, nėra gerosios patirties, pradėkime nuo 50 proc. pradžiai, paskui galėsime pakelti“, – teigė verslininkų atstovas.
Socialinės bendrovės „Smiltainis ir Ko“ direktorius Aivaras Šidla komiteto posėdyje priekaištavo, kad įstatyme nenumatoma, kur ir kaip pelnas galėtų būti reinvestuojamas.
„Nematant to, kyla tokia grėsmė, kad jeigu bus neaiškioms reikmes reikalaujama reinvestuoti įmonių pelną, tokiu atveju jos patirs riziką tapti nekonkurencingomis, nes negalės investuoti ten, kur labiausiai reikia – į technologijas darbo užmokesčio augimą, aplinkos pritaikymą“, – tvirtino A. Šidla.
Socialinių įmonių asociacijos ir bendrovės „Liregus“ vadovas Leonas Kirkilovskis taip pat siūlė numatyti konkretų reinvesticijų tikslą. Pasak jo, jos galėtų būti skiriamos bet kokioms įmonės reikmėms.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė parlamentarams pranešė, kad iš beveik 6 tūkst. socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų 380 yra su sunkiausia negalia, o atviroje rinkoje, kur dirba apie beveik 42 tūkst. žmonių su negalia, tokių yra tik 825. Pasak jos, tai įrodo, kad neįgaliesiems darbą susirasti yra sunku.
Dabar Lietuvoje veikia 177 socialinės įmonės: 155 uždarosios akcinės bendrovės, 17 viešųjų įstaigų, 3 individualios įmonės, po vieną mažąją bendriją ir akcinę bendrovę.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje dabar yra 300 tūkst. žmonių su negalia, iš jų 159 tūkst. – darbingo amžiaus.
Naujas taisykles, pagal kurias ateityje veiktų socialinės įmonės, Seimas svarsto nuo 2017 metų gruodžio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje3
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?14
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos4
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...