- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentei vetavus pataisas, leidžiančias Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti kogeneracinių jėgainių, dalis BNS kalbintų Seimo narių neabejoja, jog Seime dėl to vėl kils diskusijų.
Prezidentė sako, kad Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos grąžinamos Seimui tobulinti, nes jomis be jokių pagrįstų aplinkosaugos kriterijų apribojamos galimybės Lietuvoje statyti naujas atliekų deginimo jėgaines, taip pat kvestionuojama jau statomų jėgainių ateitis.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika sako, kad veto buvo galima tikėtis. Jis mano, kad pataisos bus koreguojamos, tačiau naujų jėgainių statybos arti gyvenviečių ateityje bus draudžiamos.
„Galbūt vietoje 20 kilometrų atstumo bus pasirinkti aplinkosauginiai, poveikio žmonių sveikatai kriterijai, atsižvelgiant į statybų vietą, tiek į vėjo vyraujančias kryptis ir kitus aspektas“, – BNS sakė K. Mažeika.
Jis taip pat mano, kad dėl dabar statomų elektrinių Vyriausybė pati gali priimti sprendimus, kad būtų atsižvelgta tiek į gyventojų, tiek aplinkosaugos interesus.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas mano, kad pataisos buvo priimtos tenkinant ambicijas, todėl ir „žlugo“.
„Buvo vieša paslaptis, kad Seimo sprendimas buvo grįstas ne faktais, sveiku protu ir teisės aktais, bet asmeninėmis vieno žmogaus ar žmonių grupės ambicijomis“, – BNS teigė M. Majauskas. Jis buvo vienas iniciatorių kreiptis į šalies vadovę ir prašyti vetuoti pataisas.
„Prezidentės sprendimas visapusiškai reikšmingas – šis veto ne tik apgynė Lietuvos teisę, bet apsaugojo valstybę nuo šimtų milijonų eurų nuostolių bei sudarė galimybes, įgyvendinus valstybinius projektus, sumažinti šildymo kainas miestiečiams“, – pridūrė jis.
Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas pareiškė, kad šalies vadovė parodė, jog negali būti leidžiami įstatymai, galiojantys atgaline data ir sustabdantys 400 mln. eurų vertės projektus.
Pasak jo, prezidentės sprendimas parodė, kad šis Seimas, skirtingai negu teigia „valstietė“ Agnė Širinskienė, nedirba „totaliai profesionaliai“.
„Tie žmonės, kurie sako, kad šis Seimas dirba profesionaliausiai per visus laikus, turėtų praryti šią karčią prezidentės piliulę ir pripažinti, kad negali išleidinėti įstatymų, kurie kenkia ir valstybės įvaizdžiui, ir mokesčių mokėtojams“, – BNS teigė S. Gentvilas.
Pasak jo, jeigu valdantieji norėjo sustabdyti jėgainių statybas, jie turėjo tai daryti anksčiau: „Jie pradelsė dvejus metus“.
Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė apgailestavo, kad vetuodamas pataisas, šalies vadovė neatsižvelgė į gyventojų, gyvenančių šalia statomų jėgainių, prašymus: „Prezidentė galėjo atsižvelgti į žmonių poziciją. Kaune surinkta 10 tūkst. žmonių parašų, Vilniuje – 12 tūkst.“
„Palaikydami didelius atliekų deginimo pajėgumus, neskatiname nei jų tvarkymo, perdirbimo, nei žmonių ekologinio sąmoningumo rūšiuoti“, – pridūrė ji.
Pasak vieno pataisų autoriaus, konservatoriaus Algio Strelčiūno, prezidentė pataisas vetavo, nes per ilgai užtruko jų svarstymas.
„Jis buvo registruotas 2016 metais. (...) Net Vyriausybė davė išvadą (Ministrų kabinetas nepritarė pataisoms – BNS) po 9 mėnesių. (...) Tai įsivaizduoju, kad prezidentė, pamačiusi, kad tas laikas ėjo ėjo ir jau norima įvertinti ir esamas gamyklas, todėl ir priėmė tokį sprendimą“, – BNS sakė parlamentaras.
A. Strelčiūno teigimu, pataisos buvo parengtos siekiant ne sustabdyti elektrinių statybas, o įvertinti jų pajėgumus.
„Nebūtinai uždaryti, ten nebuvo taip parašyta. Vilniuje visgi statoma atliekų deginimo gamykla yra triskart galingesnė už planuojamą Kaune. Ir dėl Vilniaus yra problema, kad ji statoma 3 kilometrų nuo gyvenamųjų rajonų ir ten vyraujantys vėjai. Tą situaciją reikia įvertinti“, – BNS komentavo jis.
Dabar statomos dvi šimtamilijoninės vertės Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės. Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.
Planuojama, kad 345 mln. eurų vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 150 mln. eurų vertės Kauno jėgainė – 2020 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti4
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?6
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...