Seimo komitetas pakeitė sprendimą dėl NPD taikymo ribos

Naują projektą antradienį įregistravo premjeras Saulius Skvernelis, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ir socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis. Jame neatsisakoma planų, kad NPD kitąmet turėtų siekti 300 eurų, 2020 metais – padidėti iki 400 eurų, o 2021 metais – iki 500 eurų.

Konservatorius Mykolas Majauskas, vienintelis balsavęs prieš siūlymą, posėdyje piktinosi, kad jis skubotas ir neaptartas.

„Nelabai solidžiai atrodome. R. Karbauskis ir S. Skvernelis nėra eiliniai mirtingieji Seimo nariai, tai yra valstybės vadovai. Ir paskutiniu momentu registruojami siūlymai, kurie turi esminę įtaką valstybės biudžetui ir gyventojų pajamoms – atrodo tikrai labai nesolidžiai. Ir norėtųsi matyti įtaką biudžetams“, – kalbėjo M. Majauskas.

Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė pakomentavo, kad lyginant su anksčiau patvirtintu siūlymu, biudžeto praradimai bus mažesni.

„Pagerėja 40-čia (mln. eurų – BNS). Nuo 170, kas buvo 2020 metais, dabar būtų 130, o 2021-aisiais, kur irgi buvo 170, būtų 120 (mln. eurų – BNS)“, – kalbėjo D. Brasiūnaitė.

Seimas išvakarėse antradienį po svarstymo pritarė kompromisiniu vadinamam siūlymui, pagal kurį NPD taikymo riba per trejus metus didėtų iki 2,5 VDU. Tam buvo pritaręs ir BFK. Vyriausybė pirminiame mokesčių reformos plane NPD iki 2,5 VDU siūlė padidinti jau nuo 2019 metų.

NPD didinimo iki 2,5 VDU planams aktyviai prieštarauja parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas bei dalis opozicijos atstovų. Anot jų, trečiaisiais reformos metais valstybės biudžetas dėl to negautų daugiau kaip 700 mln. eurų pajamų, todėl mažės valstybės galimybės tinkamai finansuoti viešąsias paslaugas.

Seimas dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų galutinai turėtų balsuoti ketvirtadienį.

Atsisako progresinio dividendų apmokestinimo

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį nusprendė atsisakyti progresinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dividendų pajamoms, viršijančioms 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Praėjusią savaitę tokiam apmokestinimui komitetas buvo pritaręs.

Komiteto posėdyje už ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus antradienį registruotą siūlymą atsisakyti 18 proc. GPM tarifo balsavo 7, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras.

Konservatorius Mykolas Majauskas teigė, kad dividendai jau yra apmokestinami.

„Būčiau linkęs palaikyti ministro poziciją, argumentas paprastas: akcininkai jau sumoka vieną mokestį – pelno mokestį, o čia dar vienas mokestis, jeigu juos abu sudėtume, jau dabar išeitų 27-28 proc.“, – sakė M. Majauskas.

Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė teigė, kad Latvijoje ir Estijoje dividendai apmokestinami „tik vienu lygmeniu“.

„Lietuvoje dividendus apmokestiname dviem lygmenimis (...) Tuo metu Latvija ir Estija apmokestina dividendus tik viename lygmenyje: jeigu dividendai yra apmokestinami pelno mokesčiu, kas yra daugiausia 20 proc., tuomet gyventojų lygmeniu jau nebemokamas mokestis. Jeigu mes dar labiau didintume dividendų gyventojų pajamų mokestį, tai mes tą atotrūkį dar labiau padidintume su Latvija ir Estija“, – kalbėjo D. Brasiūnaitė.

Šiuo metu visi dividendai ir pajamos ne iš darbo santykių apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu.

Seimas minėtam 18 proc. dividendų apmokestinimui antradienį po svarstymo pritarė, bet ministras V. Sinkevičius argumentuoja, kad tai gali turėti neigiamos įtakos Lietuvos investicinei aplinkai.