- Sniegė Balčiūnaitė, Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jeigu Rusija nebus izoliuota nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos (SWIFT) bei šaliai nebus taikomas energetinių išteklių embargo, kitos sankcijos Rusijos nesustabdys, sako parlamentarai.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad vienintelis būdas Europai ir visam demokratiniam pasauliui „išlaikyti savo veidą“ yra įvesti Rusijai griežčiausias, kokios įmanomos sankcijas.
„Lietuva pasisako už tai, mes buriame savo partnerius savo sąjungininkus, kad tos sankcijos būtų griežtos, nes šiandien Ukraina ne tik save gina, bet gina visą demokratinę tvarką ir mes turime būti jos pusėje visomis įmanomomis priemonėmis“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams pareiškė Seimo pirmininkė.
Jeigu nebus SWIFT, jeigu nebus energetinių išteklių embargo, tai nebus atgrasančios sankcijos.
„Jeigu nebus SWIFT, jeigu nebus energetinių išteklių embargo, tai nebus atgrasančios sankcijos. Tai bus istoriškai stipriausios sankcijos, kurias Europos Sąjunga įves, visoms bendrijos šalims išlaikius vienybę, bet tai nebus tos sankcijos, kurios galėtų sustabdyti Rusiją“, – pridūrė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kaščiūnas.
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas abejoja, ar jau yra vietos kažkokioms išlygoms. Pasak jo, jau atėjo laikas pačioms griežčiausioms sankcijoms.
„Tiek Europos Sąjunga, tiek NATO lyderiai turi suprasti, kad prasidėję veiksmai nėra siekiantys užimti Luhanską ar Donecką, nėra siekiantys vien tik okupuoti visą Ukrainą, bet tai yra siekis fundamentaliai perbraižyti Europos saugumo žemėlapį. Nežinau, kur toliau galima trauktis ir kokius dar dalykus vėliau įgyvendinti, jeigu to nebus padaryta dabar“, – teigė V. Mitalas.
Jis siūlo kuo skubiau uždrausti Lietuvoje retransliuoti rusiškas televizijas.
Pasak V. Mitalo, taip būtų užkirstas kelias dezinformacijos platinimas.
„Čia yra kritinis momentas nelaukti rytojaus, nelaukti, kol bus įvertintos visos kvazi teisinės ir kažkokios kitos situacijos ir galimybės, nes šios atakos neatsiejama dalis bus plataus masto dezinformacija ir nereikia laukti nė akimirkos“, – tvirtino V. Mitalas.
„Turime būti atsargūs ir pasiruošę, kadangi šio karo dalis neabejotinai bus didelio masto dezinformacinės atakos. (...) Nemanau, kad jau yra vietos kažkokioms išlygoms“, – pridūrė Seimo vicepirmininkas.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija penktadienį renkasi į posėdį aptarti rusiškų televizijos kanalų retransliavimo stabdymo Lietuvoje.
Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį griežtai pasmerkė Rusijos veiksmus Ukrainoje ir paragino įvesti agresoriui griežtas sankcijas, įskaitant atjungimą nuo SWIFT sistemos.
Atsiejus Rusiją nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, dauguma finansinių operacijų su šia šalimi taptų neįmanomos.
Kurį laiką telkęs apie 150-200 tūkst. karių prie Ukrainos sienų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę invaziją į šalį.
Rusija pradėjo aviacijos ir raketų atakas įvairiose šalies vietose, taip pat ir greta sostinės Kijevo, pasiuntė savo tankus bei karius.
I. Šimonytė: ES sankcijos Maskvai turi būti griežčiausios, dėl kurių galima sutarti
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai turi būti „pačios griežčiausios, dėl kurių galima sutarti“.
Žurnalistams Seime ketvirtadienį ji teigė, jog Lietuva pasisakytų už griežtesnes priemones, nei sutarė ES šalių diplomatijos vadovai – Bendrijos atsaką į karinius veiksmus ketvirtadienį dar aptars šalių lyderiai.
„Vyriausybės pozicija yra tokia, kad taupytis tikrai nėra ko, nes tai, kas įvyko, yra pakankamai baisu ir visiškai nusikalstama. Todėl sankcijos turi būti pačios griežčiausios, dėl kurių galima sutarti“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, tai, kas vyksta pastaruosius 14 metų, o „įvertinus ir visokias hibridines niekšybes, matyt, ir ilgiau“ jau buvo pakankamas pagrindas ES imtis griežtų sankcijų prieš Rusiją.
„Tuo metu ji (ES) leido ponui Putinui užsiauginti pakankamai didelį raumenį ir galią, tapo su juo susijusi ir komerciškai gana stipriai per kai kurias valstybes nares, leido neblogai užsidirbti iš prekybos su ES, dabar tą džiną sukišti į butelį yra labai sudėtinga“, – kalbėjo premjerė.
„Aš nesiimu komentuoti, kas yra kitų Vyriausybių vadovų galvose, tikrai žinau, kad mūsų galvoje yra labai paprastas supratimas: tai, kas įvyko, turi būti griežčiausiais žodžiais pasmerkta ir įvertinta“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė pabrėžė, kad Lietuva jau reaguoja į karinius veiksmus – teikia tiek civilinę paramą, tiek ir remia Ukrainą ginkluote, siuntė karinius instruktorius, taip pat „dirba, turbūt, vienu iš garsiausių Ukrainos advokatu visuose tarptautiniuose formatuose“, įskaitant ES narystės perspektyvą.
Anot jos, nacionalinės reakcijos į Rusijos agresiją priemonės „yra ribotos“, nes, pavyzdžiui, ambasadoriaus atšaukimas iš Maskvos, kaip tai padarė Latvija, sumažintų galimybes Lietuvos piliečiams gauti pagalbą Rusijoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų2
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...