- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parlamentarai antradienį nutarė grąžinti tobulinti Mišriai Seimo narių grupei priklausančios Aušrinės Armonaitės siūlymą atsisakyti draudimo alkoholiu prekiauti nestacionariose kavinėse.
Už tai, kad pasiūlymas turėtų būti tobulinamas, balsavo 57 Seimo nariai, „prieš“ buvo 29.
Pateikdama siūlymą A. Armonaitė sakė, kad nuo kitų metų įsigaliosiantys draudimai alkoholį parduoti lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos, yra pertekliniai ir turintys neigiamos įtakos smulkiam kavinių verslui. Anot parlamentarės, jie taip pat menkina Lietuvos patrauklumą turizmo industrijoje.
„Tokios kavinės yra labai sezoniškos, veikia vos keletą mėnesių per metus. Tai yra akivaizdžiai su turizmo sektoriumi susijęs verslas, kuris aktualus Vilniui, Klaipėdai, Neringai, Palangai“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Gerbiami „valstiečiai“, kai jūs išbraukėte šitą nuostatą, jūs išbraukėte ir silpno alkoholio nuostatą.
„(Kitas, – ELTA) argumentas – tokių smulkių verslų yra nemažai. Paplūdimio ir lauko kavinių daugiausia yra Palangoje (37), Vilniuje (30), Klaipėdoje (18), Neringoje – 10. Tai tik kelios vietos, kurias išvardijau. Yra daugiau Lietuvoje vietų, kurioms tai suduos smūgį“, – pridūrė parlamentarė.
Jos teigimu, draudimai taip pat apriboja konkurenciją.
„Kavinės, kurios turi stacionarią prekybos vietą, ir turi lauko kavines, jos galės prekiauti alkoholiniais gėrimais, konkursinės, paplūdimio kavinės – negalės. Gerbiami „valstiečiai“, kai jūs išbraukėte šitą nuostatą, jūs išbraukėte ir silpno alkoholio nuostatą. Tai reiškia, kad tos kavinės, kurios turi stacionarią vietą ir lauko kavinę, galės prekiauti ne silpnu alkoholiu iki 22 laipsnių, o ir stipriu alkoholiu“, – teigė A. Armonaitė.
Ji teigė girdinti nerimą dėl skęstančiųjų, tačiau, pasak A. Armonaitės, tokios nelaimės dažniau vyksta prie ežerų, o ne kurortų paplūdimiuose.
„Tie, kurie skęsta, labai dažnai yra apsvaigę nuo alkoholio. Bet kai pažiūrime, kur tie žmonės nuskęsta, tai vyksta ežeruose, kur tokių kavinių nėra. Pajūrio kurortuose įvyko kelios nelaimės šią vasarą – tie žmonės nebuvo apsvaigę nuo alkoholio“, – sakė A. Armonaitė.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Andrius Mazuronis sakė pritariantis A. Armonaitės siūlymui ir vadino esamus reguliavimus absurdiškais.
„Koks skirtumas tarp lauko kavinės ir kavinės, esančios už 15 metrų, perėjus kopas? Mano nuomone, tais absurdiškais ir juokingais reikalavimais mes visiškai nepataikome ten, kur mes taikome“, – teigė A. Mazuronis.
Tuo metu „valstietė“, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė ragino A. Armonaitės siūlymui nepritarti, nes jie, anot parlamentarės, nukreipti ne į sveiką gyvenseną.
„(...) Noriu priminti, kad svarstant įstatymo projektą dėl draudimo degalinėse prekiauti alkoholiu ar sporto rėmimui, mes girdėjome panašius argumentus, kad neliks degalinių, nebebus sporto ir kitų dalykų. Tie scenarijai, kaip matote, nepasikartojo. Įdomu, kad didžioji dauguma kolegės patiektų projektų yra nukreipti į pramonę, o ne į sveiką gyvenseną“, – sakė A. Kubilienė.
Seimas yra priėmęs sprendimą nuo 2020 metų šalyje drausti nestacionarias alkoholio prekybos vietas, kurioms savivaldybės išduoda atskiras licencijas kurortinio sezono metu. Nuo tų pačių metų alkoholis nebegalės būti parduodamas paviljonuose. Jie bus išbraukiami iš prekybos alkoholiniais gėrimais vietų sąrašo.
Seimas 2017 metais taip pat pritarė Ramūno Karbauskio ir Andriaus Palionio siūlymui nustatyti, kad neterminuota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencija suteiktų teisę aptarnauti pirkėjus ir lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ketvirtadienį sakė, kad savivaldybėms turėtų būti suteikta daugiau funkcijų dėl prekybos alkoholiu nestacionariose kavinėse. Jis taip pat sakė linkęs svarstyti „kompromisinį variantą” dėl asortimento tokiose vietose.
Kaip pavyzdį premjeras pateikė situaciją, kai ne mažiau kaip 60-70 proc. pardavimų tokiose kavinėse turėtų būti vaisvandeniai, maisto produktai ir užkandžiai, o 30 proc. – alkoholis.
Tuo metu pakeitimus dėl kavinių atstumų, pasak S. Skvernelio, reikia atidėti porai metų.
Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė Eltai sakė, kad siūlymas peržiūrėti asortimentus yra kišimasis į verslą, o siūlymas ribojimus atidėti „būtų pats blogiausias sprendimas”, nes paliktų verslą nežinomybėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi2
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...