SGD terminalas – vieninteliai vartai konkurencingoms dujoms Baltijos šalyse

Taigi visam regionui Klaipėdos SGD terminalas sukūrė pridedamąją vertę ir mes matome būdų, kaip tą vertę dar galima būtų padidinti. Kalbu apie bendrą regioninį sutarimą dėl SGD infrastruktūros plėtros. Latvijai ir Estijai esame pateikę, mūsų požiūriu, pati racionaliausią ir optimaliausią sprendimą, kuris leistų labiausiai sumažinti dujų kainas visų trijų šalių vartotojams. Sutarę galėtume pretenduoti ir tikėtis Europos Sąjungos finansinės paramos regiono dujų infrastruktūrai. Sumažindami Klaipėdos SGD terminalo išlaidas, didintume konkurenciją tarp SGD ir rusiškų vamzdinių dujų. Yra paskaičiuota, kad regioninis sutarimas jau nuo 2019 m. leistų iki 5 proc. sumažinti dujų kainas Baltijos šalių vartotojams, o tai reiškia, kad vartotojai sutaupytų dešimtis milijonų eurų per metus. Būtų gaila tokią galimybę prarasti, nes kita galimybė pretenduoti į ES paramą, tiesa, jau daugiau teorinė nei reali, atsirastų po dviejų ar trejų metų.

– Kokias perspektyvas Jūs brėžiate Lietuvos SGD terminalui?

– Lietuvos SGD terminalas yra vieninteliai vartai, pro kuriuos į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis gali įplaukti SGD kroviniai iš bet kurios pasaulio šalies. Pernai turėjome du SGD tiekėjus, šiemet – jau keturis. Iš esmės 2017 m. buvo labai reikšmingi terminalui Klaipėdoje. Metų pradžioje SGD pirmą kartą perkrautos į mažos apimties SGD dujovežį ir tai net pasauliniu mastu yra unikali operacija, vasaros pabaigoje – pirmosios SGD iš JAV kompanijos, rudenį laukia SGD paskirstymo stotelės testavimas ir veiklos pradžia. Žvelgiant į tolimesnę perspektyvą, atsiveria dar daugiau galimybių. Sukūrus regioninę dujų rinką ir nutiesus dujų jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos bei Suomijos ir Estijos, dar daugiau šalių, pavyzdžiui, jau ir Baltarusija, Ukraina ar Suomija, galėtų pasinaudoti Klaipėdos SGD terminalo teikiamais konkurenciniais privalumais.

SGD terminalas kaip vartai turi didelę strateginę ir konkurencinę vertę. Todėl neatsitiktinai ir atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte siūlome SGD terminalą vertinti kaip ilgalaikį tiekimo saugumą ir konkurencingumą užtikrinantį projektą ne tik iki 2024 m., bet ir ilgalaikėje perspektyvoje.

– Ar galime sakyti, kad šiandien Lietuva yra energetiškai nepriklausoma?

– Turėdami Klaipėdos SGD terminalą, esame nepriklausomi ir saugūs dujų tiekimo požiūriu. Tačiau elektros sektoriuje, net ir turėdami dvi jungtis į Lenkiją ir Švediją, mes vis dar nesame savarankiški ir saugūs. Lietuva, Latvija ir Estija yra vienintelės ES valstybės, kurios iki šiol priklauso ne Vakarų, o Rytų elektros sistemai, kontroliuojamai iš Maskvos. Privalome sutelkti jėgas ir siekti, kad kuo greičiau – iki 2025 m. – nerizikuodami savo energetiniu saugumu, prisijungtume prie Vakarų Europos elektros sistemos.

Mindaugas Jusius

Bendrovės "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius:

– Jei prieš šešerius, penkerius ar dvejus metus mąstėme, jog netolimoje ateityje JAV gali tapti reikšmingu suskystintųjų gamtinių dujų, kurios gali būti tiekiamos ir į Lietuvą, eksportuotoju, tuo padedant užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą bei konkurencingas Lietuvos dujų rinkos kainas, šiandien galime konstatuoti faktą, jog dėk kompanijos "Cheniere" pasaulinė SGD rinka pasikeitė negrįžtamai. Lygiai taip pat Klaipėdos SGD terminalas negrįžtamai pakeitė Baltijos gamtinių dujų rinką: sukurta energetinė nepriklausomybė, atverta atvira Baltijos dujų rinka, užtikrintas alternatyvus energetinio šaltinio pasirinkimas konkurencingomis rinkos kainomis.