- Milda Skiriutė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Uostamiestyje patvirtinta nauja šilumos kaina, kuri galios gruodį. Klaipėdiečiai ir toliau už energiją mokės mažiau nei prieš metus. Tokia pati situacija buvo ir lapkritį. Šiemet šilumos kaina uostamiestyje buvo mažiausia per šešerius metus.
Atpigo 6,8 proc.
Nuo gruodžio Klaipėdoje įsigaliosianti šilumos kaina bus 4,65 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Pastarasis gyventojams dar tebėra lengvatinis ir siekia 9 proc.
Nuo gruodžio 1-osios įsigaliosianti šilumos kaina yra 6,8 proc. mažesnė nei praėjusių metų tą patį mėnesį. Tada ji siekė 4,99 cento už kilovatvalandę be PVM.
Panaši situacija buvo ir lapkritį. Pastarąjį mėnesį šilumos kaina siekė 4,42 cento už kilovatvalandę be PVM. Ji buvo 0,7 proc. mažesnė nei prieš metus.
Palyginti su lapkričiu, gruodžiui patvirtinta kaina padidės 5,2 proc. Tam įtakos turėjo pabrangęs kuras ir iš nepriklausomų tiekėjų superkama šiluma. Dujų kaina išaugo 12,2 proc., biokuro – 6,2 proc., nepriklausomų tiekėjų pagamintos šilumos – 4,8 proc.
Dalis vartotojų yra įpratę lyginti dviejų šalia esančių mėnesių šilumos kainas.
Tačiau specialistai pabrėžė, kad reali situacija atskleidžiama, kai sugretinami tie patys mėnesiai – pavyzdžiui, šių metų gruodžio ir praėjusių.
Tais pačiais mėnesiais šilumos suvartojimas, oro temperatūra, kuro kainos yra panašūs.
Pavyzdžiui, šiltuoju metų laiku energija visada būna pigesnė, nes yra sumažėjęs jos suvartojimas. Dėl to atpinga ir kuras. Didelė konkurencija prasideda tarp nepriklausomų tiekėjų – jie mažina savo pagaminamos šilumos, kad ši būtų nupirkta, kainą.
Artėjant šildymo sezonui, energijos kaina pradeda kilti. Didžiausias šuolis būna prieš pat jo pradžią. Vėliau šilumos kaina stabilizuojasi ir svyruoja nežymiai.
Anksčiau svyravimų centralizuoto šildymo vartotojai net nepastebėdavo, nes šilumos kaina būdavo patvirtinama visiems metams.
Prieš kelerius metus šalyje pasikeitė teisės aktai. Šilumos kainą pradėta perskaičiuoti kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į nepriklausomų gamintojų šilumos ir kuro kainų pokyčius.
Išlieka tarp lyderių
Anot specialistų, kad sužinotum, ar vartotojams paslauga brango ar pigo, objektyviausia yra vertinti metų rezultatus.
Paskutinius penkerius metus uostamiestyje vidutinė šilumos kaina mažėjo. Didžiausia buvo užfiksuota 2012-aisais. Tada ji siekė 7,54 cento už kilovatvalandę.
Šių metų vidutinė šilumos kaina yra 38,32 proc. mažesnė už 2012-ųjų – mažiausia per šešerius metus. Tam įtakos turi ne tik atpigęs kuras, bet ir įmonės „Klaipėdos energija“ investicijos į tinklus, įrenginius.
Pastaraisiais metais Klaipėda visada išlieka tarp mažiausios šilumos kainos lyderių Lietuvoje.
Prognozuojama, kad šį šildymo sezoną šilumos kaina Klaipėdoje išliks panaši, kaip ir praėjusiais metais. Staigaus šuolio nežadama, nes nei biokuro, nei dujų kaina drastiškai nesikeičia.
Suvartojimo skirtumas stebina
Tačiau nors šiluma Klaipėdoje pinga ir jos suvartojimas mažėja, dalis miestiečių negali pasidžiaugti mažėjančiomis sąskaitomis už šią paslaugą.
Auga ir skirtumas tarp namų, kuriuose šildymas atsieina brangiausiai ir pigiausiai. Anksčiau jis siekdavo 10 kartų, dabar – beveik 24.
Spalį vienam namui Birutės gatvėje kvadratinio metro apšildymas atsiėjo vos 0,04 euro. Standartinis 60 kv. metrų ploto butas už šildymą tokiu atveju mokėtų 2,55 euro.
Brangiausiai šildymas spalį atsiėjo vieno S.Daukanto gatvėje esančio namo gyventojams. Čia kvadratinio metro apšildymas kainavo – 0,95 euro. Tokiu atveju 60 kv. metrų ploto būsto apšildymas atsieitų 57,19 euro.
Nors spalis buvo vėsesnis nei prieš metus, specialistų teigimu, sąskaitų dydžiui didžiausios įtakos turi net ne oras, o pastatų būklė.
Mažiausiai už šilumą moka naujos statybos ar visiškai renovuotų namų gyventojai, kurie gali reguliuoti šildymą savo būstuose ir taupo.
Didžiausių sąskaitų sulaukia žmonės, įsikūrę nerenovuotuose, senuose, kiauruose daugiabučiuose namuose.
Vidutinė šilumos kaina (ct/kWh)
2011 m. – 6,29
2012 m. – 7,54
2013 m. – 6,99
2014 m. – 5,82
2015 m. – 4,66
2016 m. – 4,50
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai5
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...