- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas ėmėsi siūlymo uždaryti parduotuves per šventes ir paskutinį mėnesio sekmadienį.
Šią savaitę parlamentas 76 balsais „už“, vienu „prieš“ ir šešiems Seimo nariams susilaikius po pateikimo pritarė tokiai „Tvarkos ir teisingumo“ atstovų registruotai pataisai. Ji toliau bus svarstoma per rudens sesiją.
„Darbo kodekse siūlome riboti, kad būtent švenčių dienomis mažmeninės prekybos centrai nedirbtų ir paskutinį mėnesio savaitgalį, tai yra mūsų kaimyninės Lenkijos valstybės panašus modelis“, – pristatydamas pataisą sakė „tvarkiečių“ vadovas Remigijus Žemaitaitis.
Pataisa numato, kad „mažmeninėms prekybos įmonėms draudžiama dirbti teikiant prekybos paslaugas kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį ir švenčių dienomis“.
Darbo kodekse įrašyta 13 šventinių dienų: Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Velykos, valstybingumo datos, Rasos, Žolinė, Motinos ir Tėvo dienos bei kitos. Siūloma, kad toks reguliavimas įsigaliotų nuo 2019 metų sausio.
Parlamentaras teigė, kad mažoms maisto prekių ir vietos ūkininkų parduotuvėms būtų leidžiama dirbti.
„Kartu, kad leistų dirbti mažoms parduotuvėlėms, vadinamoms grocery shops (maisto prekių parduotuvė – BNS), arba vietinėms, kurios yra vietinių ūkininkų“, – sakė R. Žemaitaitis.
„Valstiečių“ atstovas Vytautas Bakas atkreipė dėmesį, kad pagal siūlomą formuluotę būtų draudžiama bet kokia prekyba.
„Jūs čia minite, kad bandysite riboti didžiųjų prekybos centrų veiklą. Bet pagal pasiūlymo formuluotę, aš taip suprantu, čia visų įmonių“, – sakė V. Bakas.
R. Žemaitaitis atsakė, kad projektą „reikės tobulinti, nes esminis dalykas kvadratūra“.
„Ar mes nepriskaldysime malkų dabar uždarinėdami visas šias parduotuves? Pirkėjas dieną dirba iki 17 valandos. Neturi kada, darbo metu turi bėgti apsipirkti. Mes dar sekmadieniais uždarysime ir sunaikinsime kaip mažas bluseles visas tas parduotuvėles ir kas tada atsitiks?“ – siūlymui nepritarė liberalas Jonas Liesys.
R. Žemaitaitis atsakė, kad projektas – ne apie pirkėjų teisę apsipirkti, o apie darbuotojų teisę nedirbti per šventes.
„Mes kalbame ne apie apsipirkimą, bet kalbame apie švenčių dienas. Mes galime kalbėti apie socialinį dalyką ir kiti sakys, kad švenčių dienos yra tam,kad švęstų. Bažnyčia sako: sekmadienį turi nedirbti, nes reikia eiti į bažnyčią. Tų argumentų aš čia galėčiau tūkstantį traukti“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Už projektą balsuoti ragino „valstiečių“ atstovė Virginija Vingrienė: „Tikrai labai sveikintina iniciatyva su ta intencija, kad mes galbūt palaipsniui pereisime prie apskritai sekmadieniais laisvų dienų“.
„Prekybos centrų darbuotojai galės iš tikrųjų šiek tiek ir pailsėti, ir galiausiai paskatintas bus smulkusis verslas, kaip yra kitose šalyse, ta pati Vokietija. Mes turime labai aiškų pavyzdį – nė vieną sekmadienį nedirba ir netgi šeštadienį nuo pietų prekybos centrai nedirba, ir vartotojai puikiausiai išsprendžia visus klausimus“, – sakė V. Vingrienė.
Iniciatoriai teigia, kad projekto tikslas – užtikrinti darbuotojų teisę į poilsį švenčių dienomis ir paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį, suteikti galimybę mažmeninės prekybos įmonėse dirbantiems asmenims daugiau laiko skirti šeimai.
„Valstybinių ir kitų švenčių dienomis yra dirbama mažmeninės prekybos įmonėse: pramoninių prekių parduotuvėse, didžiuosiuose prekybos centruose. Dėl šios priežasties aptarnaujantys darbuotojai netenka galimybės deramai paminėti švenčių dienas, dalyvauti joms skirtuose renginiuose, minėjimuose ar praleisti laiką kartu su savo šeimomis“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Taip pat šią savaitę po pateikimo pritarta Darbo kodekso pakeitimui, kad atlyginimą žmonės galėtų gauti keturis kartus per mėnesį – kas savaitę.
Šiuo metu Darbo kodeksas numato, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Projektas būtų papildytas nuostata, kad darbuotojo prašymu darbo užmokestis galėtų būtų mokamas keturis kartus per mėnesį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...