- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) penktadienį patvirtino jo pirmininko Mykolo Majausko siūlymą padidintą pelno mokestį daugiau nei 2 mln. eurų metinį pelną skaičiuojantiems bankams padaryti nuolatiniu. Visgi bankai šiam siūlymui nepritaria, esą stambiųjų bankų sumokamas pelno mokestis yra didesnis trečdaliu, o dabar taikomas tarifas, tapęs nuolatiniu, atbaidytų potencialius tarptautinius rinkos dalyvius.
Šiuo metu bankų uždirbamam pelnui taikomas 5 proc. punktais didesnis pelno mokestis – 20 proc., o ne 15 proc. Padidintas tarifas galioja nuo 2020 m. iki 2022 m. liepos 1 d. Pasak M. Majausko, tarifo sumažinti nereikėtų, kadangi Lietuvoje stambiausieji bankai užima didžiąją dalį visos rinkos ir yra tarp daugiausiai pelno generuojančių verslo subjektų visoje šalyje.
Anot M. Majausko, trys stambiausieji bankai – „Luminor“, „Swedbank“ ir SEB sudaro apie 80 proc. visos rinkos.
„Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų. Tai sudaro galimybes komerciniams bankams taikyti didesnius bankinių paslaugų įkainius nei kaimyninėse šalyse ir nustatyti didesnes palūkanų normas nei euro zonos vidurkis. Todėl didieji komerciniai bankai reguliariai yra tarp daugiausia pelno uždirbančių organizacijų“, – BFK posėdyje kalbėjo M. Majauskas.
Didieji komerciniai bankai reguliariai yra tarp daugiausia pelno uždirbančių organizacijų.
Jo teigimu, pelno mokestis yra vienintelis Lietuvoje įsikūrusių tarptautinių bankų indėlis į valstybės biudžetą, todėl gali būti pateisintas.
„Lietuvoje veikiantys, pavyzdžiui, skandinavų, bankai mūsų šalyje dividendų nemoka. Jų dividendai, kurie pervedami į pagrindines kompanijas, yra neapmokestinami, todėl bankai Lietuvoje iš esmės kaip verslo mokestį pagrindinį moka pelno mokestį. Pelno mokestis ir jo padidintas tarifas yra pateisinamas fiskaliniu požiūriu“, – sakė M. Majauskas.
M. Majauskas taip pat pabrėžė, kad valstybė dėl padidinto pelno mokesčio bankams surinko papildomus 35,2 mln. eurų.
Bankai: tai būtų neapykantos mokestis
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė posėdyje teigė, kad didesnio pelno mokesčio taikymo bankams vertėtų atsisakyti. Ji argumentavo, kad dabar bankai sumoka trečdaliu daugiau pelno mokesčio, dėl to, E. Čipkutės vertinimu, dabartinis apmokestinimas nėra teisingas.
„Visas verslas Lietuvoje moka 15 proc., o reikšmingi keli bankai turėtų mokėti 5 proc. punktais netgi didesnį pelno mokestį, t.y. netgi 33 proc. didesnis mokestis, negu moka visi kiti. Labai sunku būtų kažkaip įžvelgti mokesčių teisingumą tokioje didelėje mokesčio disproporcijoje, lyginant su kitais subjektais. Tai visgi labiau panašėja į neapykantos mokestį bankams“, – pažymėjo E. Čipkutė.
LBA vadovė taip pat akcentavo, kad bankų koncentracija padidėjo, kadangi Lietuvoje liko tik keli reikšmingi bankai, kai per pastaruosius penkerius metus iš šalies pasitraukė trys stambieji rinkos žaidėjai. Didesnis pelno mokesčio tarifas, E. Čipkutės įsitikinimu, jų grįžti nepaskatins. Pasak jos, kitose Baltijos šalyse mokestinės sąlygos bankams yra daug palankesnės, todėl tarptautiniai bankų sektoriaus dalyviai veikiau renkasi Estiją arba Latviją, o ne Lietuvą.
„Šis mokestis, akivaizdu, kad ribos reikšmingų bankų atsiradimą Lietuvoje. Vietoj to, mes siūlome pasižiūrėti į tikrąsias priežastis, kodėl iš Lietuvos išeina bankai ir kodėl nesteigiamos čia yra būstinės bankų, kurie veikia mūsų regione, o dažniau pasirenkamas Talinas ar Ryga, bet ne Vilnius“, – teigė LBA prezidentė.
BFK bendru sutarimu pritarė M. Majausko pasiūlymui. Sprendimą Seimas turėtų priimti dar šioje parlamento sesijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi2
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...