- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vien šiemet nuo sausio Lietuvos teismuose yra 400 bylų, kai atvykėliai iš trečiųjų šalių įrodinėja, kad lietuviai darbdaviai juos apgavo – neišmokėjo algos ar išnaudojo, kartais ir vergiškomis sąlygomis. Atvykėliai atsiduria tarp kūjo ir priekalo – privalo išsaugoti darbo santykius, nes kitaip Migracijos departamentas panaikina leidimą gyventi Lietuvoje. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Lietuvos profesinių sąjungų aljanso vadovu Audriumi Cuzanausku.
– Apie ką yra šitos bylos? Jūs dalyvavote jose.
– Jūs paminėjote, kad kartais būna išnaudojimai, tai yra ne kartais, o pastoviai. Tai yra jų gyvenimas. Visą laiką kalbu apie tą patį. Lobizmas ne tai, kad klesti Lietuvoje, jis gyvena pas mus vyriausybėj ir Seime. Sveiku protu negalima suvokti, kada kalbama apie tai, jog didėja nedarbingumas, bet mes puikiai sau leidžiame įsivežti ir didinti kvotą tam, kad įsivežtume pigią darbo jėgą. Dabar atėjo tas laikas, kad jeigu tu nesutinki su darbdavio nurodymais, iškart sako, pasižiūrėk, tūkstantis laukia tavo vietos, arba darysi, kaip aš pasakiau arba eisi lauk. Puiki manipuliacija su užsieniečiais yra tai, kad jie turi laikiną leidimą gyventi. Dabar darbo vizų nebėra. Tai pagrindinis svertas, kuo yra manipuliuojama. Žinau atvejų, kai, pavyzdžiui, darbuotojas suserga darbo vietoje, jam yra draudžiama išsikviesti greitąją pagalbą, draudžiama kreiptis į ligoninę.
– Kodėl tai vyksta?
– Čia yra Lietuvos įmonėse dirbančių darbuotojų kasdienybė. Jiems yra draudžiama naudotis paslaugomis, nes yra iškrova, yra pakrova ir t. t. Pas mus yra fizinis ir psichologinis smurtas. Kodėl? Pagrindas, jeigu, pavyzdžiui, pasitikrinti realias detales, darbuotojams draudžiama fiksuoti pilną darbo laiką.
– Už tai jie negaus atlyginimo?
– Savaime aišku, jie mažinasi savo atlyginimą, dėl to, kad neparodo, kiek laiko dirba.
– Tikrai sunku patikėti, kad gali būti tiek daug žiaurių atvejų. Bet jeigu buvo 400 bylų teismuose, tai kiek tokių atvejų nepasiekė teismo?
– Aš manau, kad jeigu 10 tūkst. buvo išmesta, tai tik 400 kreipėsi. Nes yra be galo daug barjerų. Pirmas momentas, tarkim, jeigu tu kreipiesi į darbo ginčus, turi surašyt pareiškimą lietuvių kalba. Jeigu norėtum dalyvaut posėdyje, tau visi prisijungimai, nuorodos atsiunčiamos lietuvių kalba. Kiti aspektai, kada darbdavys tiesiog nesuteikia jokių dokumentų. Užsieniečiai privalo pasirašinėti finansinius dokumentus jiems nesuprantama kalba. Pas mus „Sodra“ deklaruoja, kad jau šiais metais suteikta 600 tūkst. nedraudiminių dienų. Ta prasme, kad darbuotojai čia atvažiuoja ne dirbti, o tiesiog atostogauti. Ir valstybinėms institucijoms net nekyla klausimų, kad toks mastas negali būti adekvatus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– O kokia tuomet tai yra schema? Jeigu atvažiuoja darbuotojas iš trečiųjų šalių ir neturi darbo, kas iš to išlošia?
– Jie visi turi darbą. Jeigu darbdavys suformina „Sodroje“, o darbdavys turi tokias lengvatas, kad gali net atgaline tvarka viską suformint. Kitas aspektas yra tame, kad kada tu darbuotoją iškeli į neapmokamas atostogas, visus kitus mokesčius jis susimoka pats. Neva prašydamas neapmokamų atostogų, jis atsisako apmokamo nedarbingumo, stažo skaičiavimo, jis atsisako visko. Ir galiausiai, jeigu yra pilnas mėnesis sudeklaruota, tai privalomą sveikatos draudimą jis vis tiek turės susimokėti pats. Netgi tiems patiems ukrainiečiams, kurie dabar kovoja kare, darbdaviai suformino taip, kad pati „Sodra“ nuima po 400-600 eurų nuo jų sąskaitų. Ir tai yra kasdienybė.
– Ar tai įmanoma tik dėl to, kad tie žmonės atvykę, nemoka kalbos, bijo prarasti darbą? Ar ir su lietuviais darbuotojais yra taip pat?
– Su lietuviais yra tas pats. Todėl, kad jų yra likęs toks mažas procentas, kad visoje šitoje jūroje, jie neturi galimybės pasipriešinti. Mes galėtume kalbėti, kiek daug pinigų buvo grąžinta. Tiek mūsų Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga, tiek Lietuvos profesinių sąjungų aljansas per praeitus metus grąžino darbuotojams 500 tūkst. eurų. Atkovojome tiek. Bet čia mažoji dalis to, ką galima buvo padaryta. O kiek dar darbuotojų negalėjo kreiptis dėl kalbos barjero ir kitų aspektų.
– Jeigu yra atvejų, kai su žmonėmis elgiamasi kaip su daiktais, kodėl žmonės iš trečiųjų šalių čia vis dar atvažiuoja?
Čia yra verslo iškrypimas ir išsigimimas. Bet dabar yra tokios sąlygos ir tai yra mūsų kasdienybė.
– Problema turbūt yra ta, kad mūsų darbdaviai jiems žada po 2500-2700 eurų į rankas per mėnesį. Tose šalyse, kur yra 180-200 eurų vidutinis darbo užmokestis. Jie tada prisiskolina, pasiima kreditus ir atvyksta čia. Tada visos tos manipuliacijos pasidaro galimos. Dėl to, kad jeigu tu kažką ne taip padarei, tau pagrasina, kad anuliuos laikiną leidimą gyventi ir viskas. Ir tada nueini į tą nelegalumą. Nes esi visiškose skolose. Ir netgi toks keistas aspektas yra, kad, tarkim, jeigu įmonė nevykdo savo įsipareigojimų, Migracijos departamentas, neva nubausdamas įmonę ir atimdamas darbuotoją, anuliuoja to darbuotojo laikiną leidimą gyventi.
– Žmogus turi išvykti, ar ne?
– Taip. Žmogus, sumokėjęs 2,5-5 tūkst. už galimybę dirbti Lietuvoje, jį nubaudžia.
– O kaip tuomet vertinti šituos pasiūlymus, kurie yra ir politikų lūpose, kad reikėtų neleisti atvykėliams iš trečiųjų šalių keisti darbdavio tam tikrą laiko tarpą?
– Čia yra išvis vergvaldystė. Pažiūrėkit, koks pas mus labai įdomus įstatymas yra, kur galima mažinti dienpinigius. Jūs žinojote, kad galima mažinti dienpinigius už tai, kad tu važiuoji asfaltuotu keliu, kad važiuoji, kada yra geros oro sąlygos, jeigu tai yra naujas automobilis ir priklausomai, kokio ilgio yra automobilis? Čia yra verslo iškrypimas ir išsigimimas. Bet dabar yra tokios sąlygos ir tai yra mūsų kasdienybė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pavežėjus norima įpareigoti fiksuoti vaizdą arba garsą automobilio salone1
Pavežėjus norima įpareigoti fiksuoti vaizdą arba garsą automobilio salone. ...
-
„Novaturas“ dividendų šiemet nemokės2
Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“, 2023 metais uždirbęs 1,75 mln. eurų grynojo pelno, šiemet už praėjusius metus dividendų nemokės. ...
-
Ekspertas: maisto kainos gali keistis net dėl pirkėjų kiekio ar prekės likučio5
Skaitmeninės maisto prekių kainų etiketės gali prisitaikyti prie bet kokios situacijos ir keistis priklausomai nuo pirkėjų kiekio ar prekės likučio. Prekybos tinklams – neribotos rinkodaros galimybės. Taip pat – manipuliacijos. Pavyzdžiui...
-
Seimo komitetas siūlo penkis kartus didinti baudas už žvejybos pažeidimus12
Nuo liepos siūloma griežčiau bausti už žvejybos taisyklių pažeidimus – kai kurias baudas ketinama didinti penkis kartus, tačiau dukart mažiau negu siūlė iniciatoriai – valdančiųjų Seimo narių grupė. ...
-
TVF įvertino Lietuvos ekonomikos situaciją: atsigavimas šiemet spartesnis nei numatyta
Penktadienį Lietuvoje darbą baigusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija praneša, kad šalis išlaikė pastarųjų metų šokus ir turėtų atsigauti greičiau, nei prognozuota. TVF Lietuvai šiemet prognozuoja 2,4 proc. be...
-
D. Kreivys apie atsijungimą nuo BRELL: tegul Rusija eina ten, kur nuėjo laivas karo pradžioje36
Lietuva vos po poros mėnesių praneš, kad nebepratęsia sutarties ir kitąmet kartu su Latvija ir Estija atsijungia nuo BRELL žiedo. Būtent šis žingsnis dabar tapo didžiausiu Rusijos propagandos taikiniu. Analitikai perspėja, kad propagandi...
-
Vairuotojai, dėmesio: uždaromas eismas Sargėnų viaduku13
„Via Lietuva“ informuoja, kad nuo birželio 10 iki 28 d. uždaromas šiuo metu rekonstruojamas Sargėnų viadukas. Eismas, siekiant užtikrinti maksimalų eismo dalyvių saugumą, bus kreipiamas apylanka per Sargėnų sankryžą. ...
-
Migracijos departamentas nemokamai keis asmens tapatybės korteles su pasenusiais lustais
Nuo 2022 metų rugsėjo iki 2023-iųjų gruodžio mėnesio Migracijos departamento gyventojams išduotos asmens tapatybės kortelės su pasenusiais lustais bus keičiamos nemokamai. ...
-
Kaupimas pensijai – prievarta ar būtinybė?4
Praėjusio amžiaus viduryje Lietuvoje didžiausia rizika mirti kildavo dar kūdikystėje – 1953 m. neišgyvendavo kas dešimtas kūdikis. Praėjus 70 metų, tokia rizika mažesnė nei 0,5 proc., o vidutinė gyvenimo trukmė siekia beveik 76 ...
-
TVF misijos vadovas: Lietuva turi plėsti pelno, NT apmokestinimą, naikinti dalį lengvatų (interviu)17
Lietuvai siekiant surinkti daugiau pajamų į valstybės biudžetą bei didinti išlaidas, ypač pensijoms, valdžia turėtų plėsti mokesčių bazę didinant pelno mokestį, plečiant nekilnojamo turto (NT), taršos apmokestinimą bei atsisakant ...