Šiuolaikinė darbo vergovė Lietuvoje: atvykėliai atsiduria tarp kūjo ir priekalo

– Apie ką yra šitos bylos? Jūs dalyvavote jose.

– Jūs paminėjote, kad kartais būna išnaudojimai, tai yra ne kartais, o pastoviai. Tai yra jų gyvenimas. Visą laiką kalbu apie tą patį. Lobizmas ne tai, kad klesti Lietuvoje, jis gyvena pas mus vyriausybėj ir Seime. Sveiku protu negalima suvokti, kada kalbama apie tai, jog didėja nedarbingumas, bet mes puikiai sau leidžiame įsivežti ir didinti kvotą tam, kad įsivežtume pigią darbo jėgą. Dabar atėjo tas laikas, kad jeigu tu nesutinki su darbdavio nurodymais, iškart sako, pasižiūrėk, tūkstantis laukia tavo vietos, arba darysi, kaip aš pasakiau arba eisi lauk. Puiki manipuliacija su užsieniečiais yra tai, kad jie turi laikiną leidimą gyventi. Dabar darbo vizų nebėra. Tai pagrindinis svertas, kuo yra manipuliuojama. Žinau atvejų, kai, pavyzdžiui, darbuotojas suserga darbo vietoje, jam yra draudžiama išsikviesti greitąją pagalbą, draudžiama kreiptis į ligoninę.

– Kodėl tai vyksta?

– Čia yra Lietuvos įmonėse dirbančių darbuotojų kasdienybė. Jiems yra draudžiama naudotis paslaugomis, nes yra iškrova, yra pakrova ir t. t. Pas mus yra fizinis ir psichologinis smurtas. Kodėl? Pagrindas, jeigu, pavyzdžiui, pasitikrinti realias detales, darbuotojams draudžiama fiksuoti pilną darbo laiką.

– Už tai jie negaus atlyginimo?

– Savaime aišku, jie mažinasi savo atlyginimą, dėl to, kad neparodo, kiek laiko dirba.

– Tikrai sunku patikėti, kad gali būti tiek daug žiaurių atvejų. Bet jeigu buvo 400 bylų teismuose, tai kiek tokių atvejų nepasiekė teismo?

– Aš manau, kad jeigu 10 tūkst. buvo išmesta, tai tik 400 kreipėsi. Nes yra be galo daug barjerų. Pirmas momentas, tarkim, jeigu tu kreipiesi į darbo ginčus, turi surašyt pareiškimą lietuvių kalba. Jeigu norėtum dalyvaut posėdyje, tau visi prisijungimai, nuorodos atsiunčiamos lietuvių kalba. Kiti aspektai, kada darbdavys tiesiog nesuteikia jokių dokumentų. Užsieniečiai privalo pasirašinėti finansinius dokumentus jiems nesuprantama kalba. Pas mus „Sodra“ deklaruoja, kad jau šiais metais suteikta 600 tūkst. nedraudiminių dienų. Ta prasme, kad darbuotojai čia atvažiuoja ne dirbti, o tiesiog atostogauti. Ir valstybinėms institucijoms net nekyla klausimų, kad toks mastas negali būti adekvatus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O kokia tuomet tai yra schema? Jeigu atvažiuoja darbuotojas iš trečiųjų šalių ir neturi darbo, kas iš to išlošia?

– Jie visi turi darbą. Jeigu darbdavys suformina „Sodroje“, o darbdavys turi tokias lengvatas, kad gali net atgaline tvarka viską suformint. Kitas aspektas yra tame, kad kada tu darbuotoją iškeli į neapmokamas atostogas, visus kitus mokesčius jis susimoka pats. Neva prašydamas neapmokamų atostogų, jis atsisako apmokamo nedarbingumo, stažo skaičiavimo, jis atsisako visko. Ir galiausiai, jeigu yra pilnas mėnesis sudeklaruota, tai privalomą sveikatos draudimą jis vis tiek turės susimokėti pats. Netgi tiems patiems ukrainiečiams, kurie dabar kovoja kare, darbdaviai suformino taip, kad pati „Sodra“ nuima po 400-600 eurų nuo jų sąskaitų. Ir tai yra kasdienybė.

– Ar tai įmanoma tik dėl to, kad tie žmonės atvykę, nemoka kalbos, bijo prarasti darbą? Ar ir su lietuviais darbuotojais yra taip pat?

– Su lietuviais yra tas pats. Todėl, kad jų yra likęs toks mažas procentas, kad visoje šitoje jūroje, jie neturi galimybės pasipriešinti. Mes galėtume kalbėti, kiek daug pinigų buvo grąžinta. Tiek mūsų Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga, tiek Lietuvos profesinių sąjungų aljansas per praeitus metus grąžino darbuotojams 500 tūkst. eurų. Atkovojome tiek. Bet čia mažoji dalis to, ką galima buvo padaryta. O kiek dar darbuotojų negalėjo kreiptis dėl kalbos barjero ir kitų aspektų.

– Jeigu yra atvejų, kai su žmonėmis elgiamasi kaip su daiktais, kodėl žmonės iš trečiųjų šalių čia vis dar atvažiuoja?

Čia yra verslo iškrypimas ir išsigimimas. Bet dabar yra tokios sąlygos ir tai yra mūsų kasdienybė.

– Problema turbūt yra ta, kad mūsų darbdaviai jiems žada po 2500-2700 eurų į rankas per mėnesį. Tose šalyse, kur yra 180-200 eurų vidutinis darbo užmokestis. Jie tada prisiskolina, pasiima kreditus ir atvyksta čia. Tada visos tos manipuliacijos pasidaro galimos. Dėl to, kad jeigu tu kažką ne taip padarei, tau pagrasina, kad anuliuos laikiną leidimą gyventi ir viskas. Ir tada nueini į tą nelegalumą. Nes esi visiškose skolose. Ir netgi toks keistas aspektas yra, kad, tarkim, jeigu įmonė nevykdo savo įsipareigojimų, Migracijos departamentas, neva nubausdamas įmonę ir atimdamas darbuotoją, anuliuoja to darbuotojo laikiną leidimą gyventi.

– Žmogus turi išvykti, ar ne?

– Taip. Žmogus, sumokėjęs 2,5-5 tūkst. už galimybę dirbti Lietuvoje, jį nubaudžia.

– O kaip tuomet vertinti šituos pasiūlymus, kurie yra ir politikų lūpose, kad reikėtų neleisti atvykėliams iš trečiųjų šalių keisti darbdavio tam tikrą laiko tarpą?

– Čia yra išvis vergvaldystė. Pažiūrėkit, koks pas mus labai įdomus įstatymas yra, kur galima mažinti dienpinigius. Jūs žinojote, kad galima mažinti dienpinigius už tai, kad tu važiuoji asfaltuotu keliu, kad važiuoji, kada yra geros oro sąlygos, jeigu tai yra naujas automobilis ir priklausomai, kokio ilgio yra automobilis? Čia yra verslo iškrypimas ir išsigimimas. Bet dabar yra tokios sąlygos ir tai yra mūsų kasdienybė.