Skambina pavojaus varpais: kai kuriems turizmo verslams ši žiema gali būti paskutinė

„Pirmosios pandemijos bangos metu akivaizdu, kad turizmo verslas, ypač smulkaus turizmo verslas, buvo veiklos rūšis, nukentėjusi labiausiai. Drįstu teigti, kad valstybė nerado tinkamų priemonių paremti būtent smulkųjį verslą. Tokie turizmo atstovai, reprezentuojantys mūsų šalį, šalies veidas kaip gidai, kaimo turizmo žmonės tiesiog negavo reikiamos paramos ir jautėsi palikti be valstybės pagalbos pačiu sunkiausiu verslui metu. Norime išklausyti smulkiuosius verslininkus (...) ir turėti būdų, pasiūlymų Vyriausybei, kuruojančiai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, tiesiog išmokti pamokas ir rasti, kokius būdus būtų galima taikyti, kad tas verslas (...) nebūtų visiškai žlugęs ir sunaikintas tokiomis kad ir labai sunkiomis sąlygomis“, – per Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ spaudos konferenciją kalbėjo frakcijos narė Laima Mogenienė.

Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas, „Prekybos namų RA kelionių agentūros“ vadovas Armandas Burba teigė, kad iki pandemijos turizmo verslas kūrė 5 proc. Lietuvos BVP, ten dirbo 55 tūkst. darbuotojų.

„Žemės ūkio kuriamas BVP produktas sudaro nepilnus 6 proc., t. y. labai nedidelis skirtumas to, ką sukuria turizmas ir visas žemės ūkis Lietuvoje. 70 proc. turizmo verslo sudaro smulkusis ir vidutinis verslas, kuris, cituoju gerbiamą premjerę, „buvo paaukotas vardan visuomenės sveikatos“ ir Vyriausybę: „supranta, kad jis bankrutuos.“ Deja, šitos prognozės nepasitvirtino. Vienintelis dalykas, kuriuo aš tikrai džiaugiuosi, kad iki šiol turizmo versle beveik nebuvo nė vieno rimto bankroto“, – sakė A. Burba.

Anot kelionių verslo asociacijos viceprezidento, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, kelionių organizatorių ir agentūrų pajamos pernai sumažėjo drastiškai – 81 proc.

Šis verslas neteko 45 proc. darbuotojų. Šiemet skaičiai irgi nelabai džiugina – atvykstamųjų turistų srautas sumažėjo 30 proc. lyginant su 2020 metais.

„Šis verslas neteko 45 proc. darbuotojų. Šiemet skaičiai irgi nelabai džiugina – atvykstamųjų turistų srautas sumažėjo 30 proc. lyginant su 2020 metais. Artėja žiema, kuri, panašu, pablogins epidemiologinę situaciją, sumažins turistų srautus. Kai kuriems turizmo verslams šita žiema jau gali būti paskutinė. Kodėl Lietuvos turizmo padėtis tokia tragiška? Du kartus ir toliau atsiliekame nuo savo kaimynų latvių – vadinasi, jeigu pasiektume Latvijos skaičius, turizmo dalis Lietuvos BVP sudarytų 10 proc. Šiemet, nors ir turėjome pasiūlymą iš Latvijos ir Estijos, atsisakėme Baltijos kelionių burbulo“, – teigė A. Burba.

Asociacijos atstovo teigimu, Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2 mėnesius vėlavo iškomunikuoti informaciją, kad Lietuva priima pasiskiepijusius turistus.

„Iki šiol mes dar neturime turizmo gelbėjimo ir vystymo strategijos. Parama turizmui – garsiai buvo deklaruojama, kad yra metami milijonai turizmo gelbėjimui, bet jeigu pasižiūrėtume, kur jie ir kaip nukeliavo, sakykime, bet kuriam žmogui pasidarytų truputį nejauku. Paskutinėse dviejose priemonėse yra tiesiai šviesiai parašyta, kad jos yra skirtos „stambiam viešbučių ir restoranų verslui“. Valstybės kontrolės tyrimo išvadoje teigiama, kad didžioji dalis paramos yra skirta stambiam turizmo verslui“, – teigė Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas.

Smulkūs kelionių organizatoriai statomi į vieną liniją

Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentė, kelionių agentūros „Amberturas“ vadovė Jurgita Kaušinytė pažymėjo, kad verslui kyla problema ir dėl 50 tūkst. siekiančio kasmet mokamo kelionių organizatoriaus draudimo.

„Mūsų įmonė dirba nuo 2004 metų legaliai, turėdami kelionių organizatoriaus licenciją, reikiamus dokumentus, draudimus, mokėdami mokesčius. 2020 metais taip pat turėjome kelionių organizatoriaus draudimą, kurio suma yra 50 tūkst. eurų metams. To reikalauja Lietuvos įstatymai, nors kaimyninė Latvija taiko ženkliai mažesnes draudimo sumas kelionių organizatoriams. Lietuvoje, deja, diferencijuojami tik stambūs kelionių organizatoriai, smulkūs kelionių organizatoriai sulyginami į vieną liniją. Draudimo suma nepriklauso nuo uždirbtų pajamų, o iš „lubų“ nuleistas skaičius privalo būti apmokėtas“, – teigė J. Kaušinytė.

Pasak Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentės, mažieji kelionių organizatoriai vargiai gali pretenduoti į šį statusą.

„Ar yra daug tokių įmonių, kurios verslo pradžioje galėtų sau tai leisti? Mūsų verslas buvo sustabdytas, deja, ne mūsų iniciatyva. Nuo 2020 metų kovo vidurio nekilo nė vienas lėktuvas, iš kelionių organizatoriaus veiklos pernai nebuvo uždirba nė vieno euro. Galite įsivaizduoti – draudimas sumokėtas, o pajamų gautas absoliutus nulis. Bendros įmonės pajamos krito daugiau nei 91 proc. Įmonė, dirbanti daugiau nei septyniolika metų, mokėjusi mokesčius tampa niekam nereikalinga“, – sakė J. Kaušinytė.