Skaudžios besitraukiančios sausros pasekmės: žemdirbiai neteko trečdalio derliaus

Lietuvos žemės ūkis dėl šiųmetės sausros jau neteko trečdalio derliaus, o labiausiai nuo jos nukentėję žemdirbiai šalies pietuose – pusę, sako žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

„Mes jau netekome dalies derliaus  ir prognozuojame, kad apie 30 proc. to derliaus neturėsime dėl sausros. Tai jau yra įvykę“, – po susitikimo su Seimo vadovu Viktoru Pranckiečiu BNS antradienį sakė ministras.

Pasak jo, labiausiai sausros nualinta yra pietų ir šiaurės Lietuva, kur derliaus netekimai gali siekti net 50 proc., o geriausia situacija – vidurio Lietuvoje – čia gali būti prarasta apie 15 proc. derliaus.

„Dabar pagrinde kalbame apie vasarinius pasėlius. Pernai rudenį, kada turėjome potvynius, buvo sunku žemdirbiams pasodinti žiemkenčius, todėl jie sėjo pavasarinius ir vasarinius pasėlius, todėl jie labiausiai ir nukentėjo, javai bus žuvę“, – sakė G. Surplys.

V.Pranckiečio teigimu, žemdirbių nuostoliai dėl sausros bus mažesni negu pernai dėl liūčių. 

„Su žieminiais rapsais Lietuvoje nėra blogai, tik dabar dėl lietaus pjauti jų negali, bet realų derlių pamatys, kai pradės pjauti“, – žurnalistams kalbėjo Seimo vadovas.

Pasak jo, žiemojantys pasėliai sausros padarinius pajuto mažiausiai.

G. Surplys sakė, kad kol kas nėra nekalbama apie kompensacijas ūkininkams dėl patirtų nuostolių, be to, jie ir neprašo paramos.

„Kompensacijų mes neprašome iš Europos Komisijos, nesiruošiame iš biudžeto mokėti. Labai džiaugiuosi, kad nė vienas ūkininkas neišreiškė pageidavimo, kad valstybė jiems turėtų kažką kompensuoti. Jie puikiai supranta, kad tai yra draudiminis įvykis, kad apsidraudę jie nebuvo nė vienas, todėl ir neprašo pinigų“, – teigė ministras. 

Pasak jo, ES paramos gavę žemdirbiai prašo netaikyti sankcijų, nes negalės pasiekti tam tikrų rodiklių. Dėl to į Europos Komisiją jau kreiptasi.

Be to, Lietuva prašo leidimo ganyti gyvulius ir ruošti jiems pašarus tose vietose, kurios turėjo būti neliečiamos dėl aplinkosaugos – nešienaujamos.

„Šios išimties dar prašysime, kad nebūtų baudžiami,“ – informavo ministras.

G. Surplio teigimu, bus stengiamasi kuo greičiau išmokėti tiesioginių išmokų avansus, kad ūkininkai galėtų padengti nuostolius. 

Vyriausybė trečiadienį apsispręs, ar dėl sausros valstybės mastu skelbti ekstremalią padėtį.

G. Surplys tikisi, kad ekstremali padėtis visoje šalyje bus paskelbta.

„Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija yra priėmusi sprendimą rekomenduoti skelbti. Manyčiau, kad (Ministrų kabinetas), atsižvelgdamas į tą rekomendaciją, turėtų pritarti“, – sakė G. Surplys. 

Ekstremali situacija leis žemdirbiams sumažinti įsipareigojimus su žemės ūkio produkcijos supirkėjais.

Pasak ministro, specialiųjų pažymų apie sausros nuostolius išdavimą ūkininkams komensuos Žemės ūkio ministerija.

Stichinei sausrai traukiantis iš Lietuvos, siūloma skelbti ekstremalią padėtį

Lietuvoje pastarosiomis dienomis palijus, stichinė sausra iš šalies po truputį traukiasi – ji dabar fiksuojama tik keturiose savivaldybėse. Nepaisant to, Vidaus reikalų ministerijos teigimu, vis dar yra pagrindas skelbti ekstremalią situaciją, nes nuo sausros nukentėję pasėliai neatsigaus.

Hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių stebėjimų poskyrio vyriausioji specialistė Justina Kazlauskienė BNS sakė, jog stichinė sausra antradienį dar yra Kaišiadorių, Telšių, Kretingos ir Klaipėdos savivaldybėse.

„Po vakar dienos liūčių liko tik keturios savivaldybės, kur vis dar laikosi stichinė sausra. Gali būti, kad po šios dienos lietaus gali nusiimti ir visos keturios“, – kalbėjo J. Kazlauskienė.

Anot specialistės, sausros požymių vis dar yra Kazlų Rūdos, Marijampolės, Trakų, Varėnos, Druskininkų, Jurbarko, Raseinių, Kelmės, Mažeikių ir Joniškio savivaldybėse.

„Praktiškai ji (stichinė sausra – BNS) jau yra atsitraukusi“, – tvirtino J. Kazlauskienė.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys antradienį teigė, kad Lietuvos žemės ūkis dėl sausros jau neteko trečdalio derliaus, o labiausiai nukentėję žemdirbiai yra šalies pietuose.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar dėl sausros valstybės mastu skelbti ekstremalią padėtį. Ekstremali situacija leis žemdirbiams sumažinti įsipareigojimus su žemės ūkio produkcijos supirkėjais.

Vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius BNS sakė, jog vis dar išlieka pagrindas skelbti ekstremalią situaciją, nes nuo sausros nukentėję pasėliai neatsigaus.

G. Surplys antradienį tikėjosi, kad ekstremali situacija bus paskelbta visoje šalyje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Juozas

Juozas portretas
Tai gal reikėtų investuoti Europines lėšas į laistymo įrangą, kaip daro kitų valstybių ūkininkai, o nesinaudoti kompensacijomis ir neverkšlenti.Dar negirdėjau, kad nors vienad ūkininkas bankrutuotų.

Hmm

Hmm portretas
Tai gal reiktu laistyti?

reiskiu

reiskiu portretas
uzuojauta
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių