- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ūkio ministerija žada, kad atsidaryti mažą parduotuvę bus lengviau, bus naikinami pertekliniai reikalavimai smulkiajam ir vidutiniam verslui. Ar mažose parduotuvėse, kur menka apyvarta, gali būti mažesnės nei kitur kainos? "Taip išgyveno ir pakilo Vokietija po karo. Panašiai vystėsi Austrija. Tokių pavyzdžių yra Švedijoje, Airijoje", – įsitikinusi Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.
– Ruošiami paprastesni reikalavimai steigti smulkų verslą. Bet ir dabar pradėti veiklą galima labai greitai. Gal žadama kokių ypatingų sprendimų?
– Žinau, kad yra ruošiamas sprendimas, bet dokumentų nemačiau. Mes, taryba, pristatėme premjerui socialiai orientuotą žaliosios ekonomikos programą. Joje ir yra numatyta mažų parduotuvėlių, kuriose didžioji dalis produkcijos būtų vietinių gamintojų.
Taip, įmonę įkurti nesudėtinga. Galima ir internetu. Ji įregistruojama per dvi paras, jei pavadinimas atitinka lietuvių kalbos reikalavimus. Sudėtingiau yra norint prekiauti maisto produktais, reikia atitikti reikalavimus ir gauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimus. Būtina atitikti ir priešgaisrinius reikalavimus. Tai yra tam tikras trukdis ir stabdis, bet aš nemanau, kad parduotuvyčių yra mažai dėl šios priežasties.
– Turguose močiutės pardavinėja savo spaustus sūrius ir niekas jokių pažymų ir leidimų nereikalauja. Ar parduotuvėms ne per griežti reikalavimai?
– Manyčiau, per griežti. Bet tai yra susitarimo reikalas. Ūkio ministerijoje sudaryta geresnio reglamentavimo komisija, į ją įtraukti ir Vyriausybės, ir kitų ministerijų ir mūsų tarybos atstovai, veterinarijos, priešgaisrinės tarnybos institucijų vadovai. Palengvinimų jau atsirado. Tačiau, mano galva, kokybė vis dėlto turi būti užtikrinta. Higienos reikalavimai taip pat turi būti bent minimalūs.
Prieš keturis mėnesius buvau Prancūzijoje, lankėmės viename kaimelyje, kuriame gaminami saldumynai iš vynuogių. Mačiau tiek nešvaros, tokių produktų nenorėčiau valgyti. Mes dėl higienos perlenkiame, tačiau, kai palygini su kitomis šalimis, reikalavimų visiškai atsisakyti negalima. Sveikata kiekvienam svarbi.
– Bet ar labai daug norinčių atsidaryti mažas parduotuvėles, imtis kito smulkaus verslo?
– Viską reguliuoja rinka. Kad jos atsidarytų, pirmiausia, turi būti vartotojas. Antra, 90 proc. rinkos užėmę didieji prekybos tinklai, mažieji turi suprasti, kad jie taikosi vien į likusią 10 proc. dalį.
Jei parduotuvė atsidaro kaime, ji užsiima socialiniu verslu. Kitaip aš jo nepavadinsiu, nes neįmanoma uždirbti didelio pelno. Darbuotojų irgi neprisamdysi, nes jei priimsi daugiau, didės ir kainos.
Kitas dalykas, ši parduotuvėlė turėtų tapti tam tikru centru. Jei aplink 70 km atstumu žmonės, auginantys produkciją (tarkime, grikius) ar ją perdirbantys, suvežtų savo prekes į parduotuvytę. Labai svarbu ir viešieji pirkimai. Parduotuvėlė galėtų tiekti produktus vietos mokykloms, darželiams, senelių namams, pensininkams. Socialiai remtini žmonės turėtų gauti ne didelio prekybos centro kortelę, o tos bendruomenės parduotuvės. Dėl trumpos maisto ir paslaugų grandinės ši galėtų išsilaikyti. Kitaip neturi jokių šansų išlikti.
Mūsų siūlomos žaliosios ekonomikos vienas iš pagrindinių tikslų yra neparduoti neperdirbtos produkcijos.
– Kaip paskatinti mažą pardavėją tiekti savo produkciją, pavyzdžiui, grikius? Ūkininkui paprasčiau viską parduoti, nes saugojant, pakuojant atsiranda papildomų sąnaudų.
– Švelniai tariant, Lietuva apskritai yra neprotinga šalis. Turi vienintelę vertybę – gamtos išteklius, ir nesaugo. Svarbiausia, neperdirba. Nesaugo miškų, viską išveža rąstais. Neperdirba grūdų, parduoda patį pigiausią produktą. Nesaugo savo žmonių, juos išmoko, o paskui atiduoda užsienio šalių darbdaviams.
Grįžtant prie parduotuvių, mes siekiame perdirbimą įtraukti į smulkiojo, vidutinio verslo grandinę. Mūsų siūlomos žaliosios ekonomikos vienas iš pagrindinių tikslų yra neparduoti neperdirbtos produkcijos. Vadinasi, ir grūdai, ir miškas turėtų būti perdirbti – pagamintos prekės, už kurias galima gauti normalią kainą.
– Ar apskaičiuota, už kokią sumą parduotuvės savininkas turėtų per dieną, mėnesį parduoti prekių, kad viską organizuodamas ir dirbdamas gyventų oriau nei už minimalią algą? Juk kainuoja ir patalpos, ir įranga (šaldytuvai, kasos aparatas ir t.t.).
– To negaliu pasakyti. Bet galiu pasakyti kitką. Mūsų apskaičiavimais, toks žmogus, nesvarbu, ar kaime, ar mieste, neišsilaiko. Reikia į šią grandinę įtraukti ir bendruomenę, ir savivaldą. Aplink 70 km spinduliu nei gamintojų, nei vartotojų nėra labai daug, taip pat ir tokių, kurie norėtų tas parduotuvėles steigti. Todėl ir reikia suprasti, kad visi esame viename katile, kad reikia pasirinkti atitinkamą kainą. Sakome, kad tas, kuris augina burokėlius, turėtų gauti tiek, kad galėtų išgyventi, ir ne už minimumą. Tas, kuris turi parduotuvę, turi išgyventi, ir ne už minimumą. Socialiai remtinas žmogus irgi turi normaliai išgyventi, ir ne už 138 eurus, valgydamas vien batoną.
Mes – visi vienoje grandinėje. Taip išgyveno ir pakilo Vokietija po karo. Panašiai vystėsi Austrija. Tokių pavyzdžių yra Švedijoje, Airijoje. Ir mes turėtume turėti bendrą politiką, susitarimus.
– Koks turi kilti karas pas mus, kad pradėtume kilti, kaip po karo?
– Žodžio "karas" vengiu… Dabar Lietuva neteko daugiau gyventojų nei per karą. Ekstremalios gyvenimo sąlygos ir yra dabartinis mūsų karas. Manau, mūsų šalis gana sukrėsta.
O verslui pradėti yra įvairių pagalbos instrumentų. Tarkime, jaunas žmogus, registruotas darbo biržoje (dabar – Užimtumo tarnyboje). Yra konsultantų, programa, pagal kurią galima gauti 16 tūkst. eurų paramos savo verslo pradžiai. Kitas dalykas, jei nori savo versliuką plėsti kaime, yra kita programa, pagal kurią taip pat gali gauti 16 tūkst. eurų. Galima gauti 32 tūkst. eurų, vadinasi, tiek įmanoma susimažinti savo veiklos savikainą. Galima įsirengti arba parduotuvę, arba įsigyti autobusiuką ir išvežioti prekes 70 km spinduliu. Ko trūksta? Paprasčiausios valios.
– Tačiau socialiniam verslui rastis būtinas stiprus bendruomeniškumas. O jo šiandien nėra daug. Į verslininką žiūrima kaip į priešą, dažnai sakoma "ar iš jo nepirksiu, negyvens jis mano sąskaita".
– Taip, situacija yra sudėtinga. Žmonėms iš po kojų išmuštas pagrindas. Nemyli vienas kito ir kaimynų nemyli. Tačiau privalome susitarti, kitaip šioj šalyje po dešimt metų gyvens kiti.
Trejus metus važinėjome po Lietuvą su mokslininkais, susitikinėjome su kaimo žmonėmis. Neatsirado nė vieno, kuris sakytų, kad nekurtume šio socialinio verslo modelio. Sakė, darykite ir kuo greičiau.
Mes, Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, vienijanti 70 tūkst. verslininkų, pasirašėme susitarimą, pasirašė 120 tūkst. smulkiųjų žemės savininkų atstovaujanti asociacija, Mokslininkų sąjunga, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija, į kurią susibūrę 300 verslininkų, užsienio lietuvių, pagyvenusių žmonių asociacijos.
– Kaip smulkieji verslininkai galėtų tiekti maisto produktus mokykloms ar darželiams, jei visoje Lietuvoje valgyklos išdraskytos, o maitinimo paslaugos perkamos vos iš keleto stambių tiekėjų, laimėjusių viešuosius konkursus? Valstybės požiūris visiškai kitoks nei jūsų.
– Mūsų vienas iš pagrindinių tikslų ir yra pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymą, kad jis neveiktų 70 km spinduliu aplink tą vietą, kurioje įsisteigęs smulkusis verslas, apie kurį ir kalbame. Taip yra Estijoje, Latvijoje. Jei vietinis verslas negalės valgyklų aprūpinti kažkokiais produktais, tik tada būtų antras etapas ir galima pirkti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Tada mūsų vaikams nebus vežamas pašildytas maistas termosuose. Visi turime būti pilietiški.
– Ar bendros tendencijos vis dėlto bus palankios nedideliam verslui, smulkiajam prekybininkui?
– Tendencijos nekokios. Nepriklausomybės pradžioje buvo 200 tūkst. smulkiųjų ūkių. Dabar liko 120 tūkst. Su tokiu kiekiu dar galima šį tą padaryti. Yra pakankamai valstybinės žemės. Tačiau ar visos ES programos skatina dirbti? Anksčiau reikėjo žolę nušienauti ir susukti į rulonus, o dabar pakanka nupjauti, susmulkinti ir palikti išbarstytą laukuose. Siūlo kapeikas, kad žmogus nieko nedarytų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...