Sodininko patarimai, arba savo obuolio skonis

Savaitgaliniai turgūs, mugės pavasarį paprastai būna verste užverstos vaismedžių, vaiskrūmių, dekoratyvinių augalų sodinukais. Suaktyvėja prekyba medelynuose. Pradedančiam sodininkui sunku susiorientuoti tokioje gausoje, juolab kad pardavėjai moka įsiūlyti savo prekę. Kaip išsirinkti sodinuką, kaip jį pasodinti ir prižiūrėti, kad greičiau galėtume mėgautis derliumi, KD skaitytojams papasakojo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Juozas Lanauskas.

Atlikite namų darbus

Pirmiausia apžiūrėkite savo sklypą – kur sodinsite, koks dirvožemis jūsų sklype, kiek turite vietos. Patikimuose šaltiniuose internete paskaitykite apie veisles ir išsirinkite norimas. Sodininkavimo pradžiai patartina rinktis obelaites, nes jas lengviausia užauginti mūsų klimato sąlygomis. Nepradėkite nuo persikų, nektarinų, abrikosų... Nepatyrusiems sodininkams bus sunku. Tai ne mūsų krašto augalai, tad priežiūros jiems reikės ypatingos. Galima auginti ir kriaušes, vyšnias, trešnes – jos pas mus taip pat neblogai auga.

Rinkdamiesi obelis atkreipkite dėmesį į jų vaisių sunokimo laiką – geriausia rinktis ir ankstyvo, ir vidutinio, ir vėlyvo derliaus obelaites.

Svarbi sklypo vieta

Pasitaiko, kad sklypai būna suformuoti į pakalnę, tuomet paprastai namas statomas ant kalno, o sodui skiriama dalis leidžiasi į pakalnę. Tai blogiausias variantas. Nesodinkite sodinukų pakalnėje, nes ten susilaiko šaltas oras tiek žiemos metu, tiek vaismedžiams žydint, vyrauja drėgmė, labiau puola ligos, tad jauni medeliai vargs, gali greičiau nušalti. Nesodinkite vaismedžių arti krūmų, medžių – ten taip pat kaupiasi drėgmė.

Sodą geriausia veisti aukštesnėje vietoje. Jei vis dėlto nutarsite sodinti nuokalnėje, žiūrėkite, kad už sodinamų vaismedžių liktų sklypo dar žemiau, kad turėtų kur rinktis šaltas oras.

Juozas Lanauskas: jeigu jau jums patiko sena sodyba, jos aplinką senosios obelys tiesiog papuoš. Kokie gražūs tie senieji medžiai, tik, žinoma, juos reikia apgenėti, nupurkšti nuo kenkėjų ir ligų. LAMMC SDI nuotr.

Patikrinkite dirvožemį

Kastuvą įbeskite į žemę ten, kur žadate sodinti medelius. Jeigu galite kasti lengvai – puiku. Jeigu kastuvas atsimuša į kietą žemę ir kasti labai sunku, reikia tiesiog kapoti, atsisakykite minties ten sodinti. Jauni sodininkai dažnai daro klaidą – iškasa didelę, plačią duobę, pripila geresnės žemės ir tuomet sodina. Pamiršta, kad auganti obelis ar kitas vaismedis po kelerių metų šaknis paskleis kur kas toliau nei iškasta duobė ir joje suberta geresnė žemė. Tada augalas pradės skursti, mažės derlius.

Jeigu dirvožemis labai lengvas, patartina jį pasunkinti – įpilkite priemolio ar kitokios sunkesnės žemės, tada laistoma dirva ilgiau išlaikys drėgmę, medelis greičiau ir geriau įsikibs į žemę. Bet kokioje žemėje sodinant, svarbu ją pagerinti kompostu (ne šviežiu mėšlu).

Sodinimas gazonuose

Dažnai žmonės įsirengia namus, sklypą apsėja pievute ir tik tada sugalvoja sodinti medelių. Pievoje jie daro gazonus – apie 80 cm skersmens skritulyje išima velėną, plotą giliai sukasa. Tai gera praktika, nes žolės šalia medelių negali būti. Prie kamieno būtinai turi būti tiesiog dirva. Per žolę medelio stiebą lengvai pasiekia kenkėjai. Be to, laistant ar tręšiant visas naudingas medžiagas pirmiausia sugers, pasisavins žolė, o ne medelis.

Kenksminga: prie pasodintos obelaitės kamieno jokiu būdu negalima palikti žolės, nes ja medelį pasiekia kenkėjai. Partnerio nuotr.

Neprisipirkite per daug

Prieš perkant vaismedžius reikėtų apgalvoti, kiek verta sklype jų sodinti. Pirmiausia – kiek jums reikia derliaus, kad jį sunaudotumėte. Kitaip vargsite su krituoliais, krintančiais lapais, o ir rudenį, nuskynę obuolius, vargu ar turėsite kur laikyti.

Gerai paskaičiuokite ir savo sklypo dalies, kur veisite sodą, plotą. Jei vietos mažai, patogiau sodinti žemaūges arba pusiau žemaūges obelaites, tačiau turėkite galvoje, kad visą jų gyvenimą joms bus reikalingos atramos. Tačiau jas galima sodinti labai arti viena kitos – kas 1,20–1,50 m.

Prieš perkant vaismedžius reikėtų apgalvoti, kiek verta sklype jų sodinti. Pirmiausia – kiek jums reikia derliaus, kad jį sunaudotumėte. Kitaip vargsite su krituoliais, amžinai krentančiais lapais, o ir rudenį nuskynę gerus obuolius ar turėsite juos kur laikyti.

 

Labai svarbu, į kokį medelį veislė įskiepyta, būtent nuo to priklauso, kokio dydžio jis užaugs. Net tos pačios veislės obelys vienos gali būti labai aukštos, kitos – žemos. Tai pasakyti turėtų pardavėjas.

Tad, prieš eidami pirkti sodinukų, turite tiksliai žinoti, kur ir kiek jų sodinsite.

Kaip išsirinkti?

Nėra kategoriško atsakymo, kas geriau – sodinukas vazone ar atviromis šaknimis. Atkreipkite dėmesį, kaip atviros šaknys atrodo. Jeigu vaismedžiai tiesiog iškasti ir sustatyti į krūvą, – nepirkite. Šaknys turi būti maiše apdėtos drėgna molinga žeme ar kokia specialia medžiaga, kad laikytų drėgmę. Jei šaknys apdžiūvusios – nieko gero iš sodinuko nebus.

Ankšta: nusipirkti sodinukai vazonuose gali būti sodinami bet kada, tačiau nereikėtų laikyti per ilgai – šaknims mažai vietos, o jie nori augti. Partnerio nuotr.

Nusipirktų iškastų sodinukų negalima labai ilgai laikyti. Vazonuose pirktus galima palaikyti ilgiau, tačiau, išėmus iš vazono, šaknis reikėtų pakedenti, nes jos bus susiraizgiusios, ir plačiau paskleisti į šonus. Jeigu vazone augaliukas augo metus, bus lengviau, jeigu dvejus – šaknis išskirstyti jau sunkiau.

Iškasti sodinukai lietuviams nuo seno buvo priimtini, visi mūsų sodai užauginti iš tokių. Tiesiog reikia pirkti labai atidžiai. Sodinukas turėtų būti dvimetis. Jis turi turėti kamieną, 3–4 ar net 5 šonines šakas ir viršūnę. Kamienas turi būti gana aukštas. Kartais parduodami augalai, kurių šakelės gana žemai. Sodinant jos atsidurtų po žeme, tad reikėtų jas nukirpti, taip sumažinant šakelių skaičių, o tai negerai. Kas turi daugiau sodininkystės žinių, gali pirkti ir vienmetinukus, bet jiems reikės daugiau priežiūros.

Pradedantiems reikėtų rinktis veisles, atsparesnes miltligei, rauplėms. Apie jas irgi turėtų informuoti pardavėjas.

Kada geriausia sodinti?

Geriausias metas sodinti – balandis, tačiau tai nėra griežta taisyklė. Sodinti galima kad ir žiemą, jei tik galima įkasti žemę, ar labai ankstyvą pavasarį. Svarbu, kad žemė nebūtų per daug šlapia, įmirkusi. Jeigu šlapia, o dar ir sunkia žeme užspausime šaknis, kai dirva išdžius, jos bus tarsi užbetonuotos.

Puošmena: obelaitė pavasarį nudžiugins nuostabaus grožio žiedais. Partnerio nuotr.

Medeliams nesvarbu, kad žemė šalta. Sodinant rudenį yra daugiau rizikos, nes, jeigu medelis iškasamas anksti, dar nesibaigus jo vegetacijai, jis gali būti lepesnis ir žiemą pašalti. Jeigu vis dėlto norite sodinti rudenį, turite įsitikinti, kad sodinukas neiškastas, pavyzdžiui, rugsėjo viduryje. Jis turi būti iškastas tik apie spalio vidurį, kai būna visiškai subrendęs, tada tikrai atlaikys šalčius. Kitaip yra su augančiais vazonuose – jų sodinimo laikas ilgesnis, sodinti juos galima bet kada. Tačiau per ilgai laikyti vazonuose taip pat negalima, nes augaliukas nori augti, o vietos nėra.

Kada tręšti, purkšti?

Jau maždaug po mėnesio pasodintą medelį reikėtų pirmą kartą negausiai patręšti salietra, azotu. Nupurkšti nuo amarų, nes jaunus medelius jie labai puola. Labai dažnai ir gausiai vaismedžių tręšti nereikia, nes jie nepasižymi dideliu apetitu, bet tai priklauso ir nuo dirvos.

Keičiasi klimatas, atsiranda naujų ligų, naujų kenkėjų, kurių anksčiau nebuvo. Pavyzdžiui, vyšnias, trešnes daug kur puola kirminai. Visa bėda, kad Lietuvoje neįregistruota pakankamai efektyvių augalų apsaugos priemonių, kurias būtų galima naudoti kenkėjams naikinti.

Ar kirsti senas obelis?

Labai dažnai nusipirkus senas sodybas, sklypuose būna likę senų vaismedžių. Būna, kad jie iš karto šalinami. Vis dėlto skubėti nereikėtų. Jeigu jums patiko sena sodyba, jos aplinką senosios obelys tiesiog papuoš. Kokie gražūs tie senieji medžiai, tik, žinoma, juos reikia apgenėti, nupurkšti nuo kenkėjų ir ligų. Genėjimas – dar vienas mokslas, kurį reikia išmanyti. Pasimokykite iš patyrusių meistrų arba gerai pastudijuokite internete. Tačiau vėlgi – iš patikimų šaltinių, nes dabar internete galima rasti ir labai neprofesionalių patarimų.

Dermė: nusipirkę seną sodybą neišpjaukite senų vaismedžių – jie sukuria vienovę su namais. Pixabay.com nuotr.

Obelis – visam gyvenimui

Renkantis, sodinant obelaites ar kitus vaismedžius pirmiausia reikia prisiminti, kad jie sodą puoš ir jums duos derlių ne vienus metus. Kartais obels užtenka visam gyvenimui. Tačiau ją visus tuos metus reikės prižiūrėti, tik tuomet ji džiugins gausiu ir kokybišku derliumi.

Reikės genėti, balinti, tręšti ir purkšti nuo ligų, kenkėjų. Kiekvieną rudenį reikės grėbti lapus, rinkti ir skinti obuolius, galvoti, kur išmesti pūvančius krituolius, kur saugoti žieminius vaisius, galbūt – kaip juos perdirbti. Tai didelis rūpestis ir be žinių čia neapsieisi. Tad žinokite, kad nuolat reikės domėtis vaismedžių auginimo subtilybėmis, pačiam daug ką išmokti, nes kad ir kiek klausytum patarimų, geriausia viską patirti pačiam.

Derlius: prisisodinus vaismedžių per daug, rudenį turėsite rūpintis, kur dėti obuolius. Pixabay.com nuotr.

Vis dėlto sveikinu sodų puoselėtojus, ypač – jaunimą, kuris bando įsiveisti sodą. Tai graži tradicija, geras ir sveikas užsiėmimas, o ir nauda. Juk savo obuolio skonis su niekuo nepalyginamas.