„Sodra“ – vis dar skylėta

Kuo kitais metais reikės užlopyti "Sodros" biudžete atsiversiančią beveik 1 mlrd. litų dydžio skylę, kol kas neaišku. Gelbėti byrančią socialinę sistemą, regis, teks mokesčių mokėtojų pinigais.

Sunkmečiu visi sprendimai blogi

Šiuo metu svarstomi du pagrindiniai būdai "Sodros" biudžeto deficitui padengti: didinti socialinio draudimo mokesčius arba nepervesti į privačius pensijų fondus visų ar dalies lėšų. Sprendimą 1 proc. didinti "Sodros" įmokas darbuotojams ir darbdaviams paskubomis palaimino kadenciją baigianti Vyriausybė, tačiau pasipriešino profesinės sąjungos ir verslininkai.

Neabejojama, kad lėtėjant ekonomikos augimui ir didėjant infliacijai dėl to labiausiai nukentėtų mažiausiai uždirbantys asmenys, nes net ir 1 proc. padidintos įmokos sumažintų pajamas, kurias jie galėtų skirti būtiniausioms reikmėms.

"Sodros" vadovai abejoja, ar pavyks rasti visas puses tenkinantį sprendimą.

"Galima arba didinti įmokas, arba mažinti išmokas, bet tai yra politinis sprendimas. Galima dar mažinti lėšas, pervedamas į privačius pensijų fondus. Bet šiuo metu visi sprendimai yra blogi, – banke "Swedbank" surengtoje apskritojo stalo diskusijoje sakė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ("Sodros") direktorius Mindaugas Mikaila. – Ką nors daryti reikia. Šiemet lėšų dar paimsime iš rezervo. Bet kitus metus pradedame nuo švaraus lapo, o valdžia jau aiškiai pasakė, kad pinigų daugiau neduos. Jų pačių biudžete – didžiulė skylė."

Privačių lėšų liesti nevalia

Siūlymas nepervesti lėšų iš "Sodros" į privačius pensijų fondus arba mažinti pervedimų apimtį pakirstų pasitikėjimą pensijų reforma, kaip tai nutiko Argentinoje, ir sumažintų potencialias santaupas beveik 900 tūkst. asmenų.

Argentinos pavyzdys rodo, kad tai gali baigtis tragiškai. Valdžia nusprendė pensijų fondų valdymą iš privačių įmonių perduoti į valstybės rankas. Tačiau kilo įtarimas, kad valstybė nori gelbėti savo kailį svetimomis lėšomis ir piliečių pinigai bus skirti padengti skoloms. Pasirodžius žiniasklaidos pranešimams kilo panika. Investuotojai atsiėmė lėšas ir dabar šalis atsidūrė ties bankroto slenksčiu.

"Nutraukus arba sumažinus pervedimus iš "Sodros" į privačius fondus valstybė atimtų didelę dalį žmonių ateities pensijų", – tikino diskusiją surengusios Finansų analitikų asociacijos narė, bendrovės "Hansa investicijų valdymo" fondų valdytoja Daiva Račkauskienė.

Reikia keisti visą sistemą

Ekonomistai ir finansų analitikai siūlo dar kelis "Sodros" gelbėjimo būdus, tarp jų – reformuoti visą šalies mokesčių sistemą arba didinti minimalią mėnesinę algą.

Tačiau pastarasis sprendimas, anot Lietuvos laisvosios rinkos ekspertų, prastėjant šalies ūkio būklei nelogiškas. Labiau tikėtina, kad algos mažės, dalis minimalią algą gaunančių darbuotojų bus atleista, o kai kurie jų atlygį gaus vokeliuose.

Taip pat pasigirsta siūlymų apmokestinti asmenis, dirbančius pagal verslo liudijimus, autorines sutartis, ir žemdirbius. Tačiau tai tik laikinai išspręstų "Sodros" pajamų problemą. Ilgainiui biudžeto skylė tik didėtų, nes didėtų ir "Sodros" išmokų gavėjų ratas.

"Į šį reikalą reikia žiūrėti globaliau. Negalima nagrinėti vien tik "Sodros" finansų, nes neįmanoma papildyti vieno sektoriaus neliečiant kitų. Finansų krizė, nusiritusi per pasaulį, pasiekė ir Lietuvą. Pas mus taip pat stoja įmonės. O tai dar labiau blogina padėtį, nes mažiau dirbančių žmonių išlaiko pensininkus", – niūrų vaizdą piešė D.Račkauskienė.

"Jei "Sodrą" gelbės valstybė, greičiausiai už tai sumokėsime mes visi. Neišspręsime šito vieno klausimo siaurai. Reikia reformuoti visą mokesčių sistemą", – kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius Povilas Gylys.

Specialistai siūlo atrišti rankas verslui ir taip didinti surenkamų lėšų dalį, nedidinti mokesčių, skatinti valstybei naudingus projektus, siekti, kad būtų kuo daugiau dirbančiųjų, net pensinio amžiaus žmonių. Taip pat mažinti nereikalingas išlaidas ir išmokas, galbūt panaikinti kai kurias lengvatas.

Košę srėbs nauja valdžia

Diskusijoje buvo pasiūlyta ir kitų sprendimų, pavyzdžiui, parduoti "Sodros" pastatus ir apkarpyti įstaigos išlaidas. Arba apskritai panaikinti "Sodrą", o jos funkcijas perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar kitai institucijai.

Nepaisant to, kad šalies skolinimosi reitingai krenta, o paskolos brangsta, buvo siūlymų skolintis lėšų ir gelbėti "Sodrą".

Finansų ekspertai įsitikinę, kad "Sodros" padėtis tokia bloga dėl per pastaruosius metus priimtų populistinių valdžios sprendimų didinti išmokas, pavyzdžiui, naujai įteisintų motinystės (tėvystės) pašalpų vaikus auginančioms šeimoms. Esą jau priimant sprendimą politikai žinojo, kad "Sodra" nepajėgs mokėti tokių didelių išmokų.