- LRT Radijo laida „Kita tema“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kompetencijos, kurių šiandien reikalauja darbo rinka, visiškai kitokios nei anksčiau. Nors jauni žmonės įgyja reikalingus įgūdžius, vidurinei kartai ir senjorams jų trūksta – skaitmeninėje Lietuvos rinkoje yra daugiau nei 7 tūkst. laisvų darbo vietų.
Taip LRT RADIJUI sako darbo rinkos skaitmenizacijos ekspertė Vilma Misiukonienė. Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis teigia, kad vyrauja samdomo darbo aukso amžius – technologijos suteikia lankstumo ir galimybę gyventi savu ritmu.
Sako, kad dabar – aukso amžius
Prieš šimtmetį sugalvotas darbo modelis nėra pasenęs – Lietuvoje jis vyrauja ne šimtą, o tik 50 metų, sako B. Gruževskis. Kaip teigia jis, kai kurie žmonės seniau turėdavo dirbti ir šeštadieniais, tad šis modelis – ypatingas visos žmonijos laimėjimas: „Sakoma, kad tai senas dalykas, neatitinkantis tikrovės, bet mes nevertiname to, kuo dar net nespėjome pasidžiaugti.“
Pasak B. Gruževskio, darbas yra reglamentuojamas ir todėl akcentuojama būtinybė pailsėti. „Kažkas rūpinasi, kad žmogus būtų apsaugotas nuo išnaudojimo darbo sferoje. Tokį malonumą turi mažiau nei pusė pasaulio gyventojų, manau, apie 30–40 proc. Norėčiau, kad ta apsauga išliktų“, – tikina pašnekovas.
Po kokių 15–20 metų mažiausiai pusė viso žemės ūkio bus kompiuterizuota, ypač gyvulininkystė ir pirminis apdorojimas. Aišku, traktoriai ir kombainai tikriausiai liks, bet noriu tikėti, kad irgi bus kompiuterizuoti, lengviau valdomi.
B. Gruževskio nuomone, dirbant šiais laikais komforto tik daugėja: „Turint omenyje technologijas ir galimybes, šiandien samdomo darbo aukso amžius. Problema – ne besikeičianti darbo forma, bet vertybės ir galimybės pasinaudoti darbo rezultatais. Tai du dalykai, kurie visiškai nepriklauso nuo darbo formos, informacinių technologijų ir darbo santykių. Problema, kad dirbdami nežinome, kokią dalį pasisavinome iš to, ką padarėme. O tai, kad dirbame daugiau, nereiškia, kad ir gauname daugiau.“
B. Gruževskis tikina, kad šiais laikais galima dirbti kada nori ir kur nori, yra aukso amžius. „Anksčiau tokio rojaus, kai nebūtina stovėti kamštyje, ryte skubėti į darbą ir jaudintis, kad bus pavėluota, nebuvo. Europos šalyse tuo naudojasi 10–15 proc. žmonių, o pasaulyje tik iki 10 proc. Daugeliui tai dar neaktualu“, – aiškina pašnekovas.
Keičiasi visos darbo formos, daugumos nebeliks
V. Misiukonienės teigimu, pasak Oksforde atliktos studijos, 47 proc. darbo vietų per ateinančius 25 metus išnyks: „Nebeliks darbo pozicijų, kurios yra šiandien. Ateityje bus reikalaujama kitokių kompetencijų. Keičiasi visos darbo formos, 8 iš 10 darbų susiję su skaitmeninėmis technologijomis ir įvairiomis pramonėmis. Pozicijos, nereikalaujančios socialinio intelekto ir kūrybiškumo, yra rizikos zonoje, jų neliks.“
Paklausta, kokioms specialybėms gresia išnykimas, V. Misiukonienė teigia, kad tam įtakos turi gyvenimas skaitmeninėje ekonomikoje. „45 proc. visų IT technologijų keičia mūsų ekonomikos augimą ir plečia rinką, tuo pačiu kurdama tų skaitmeninių technologijų kūrėjų ir vartotojų poreikį. Visai nesvarbu, kurioje pasaulio dalyje ir kultūrinėje aplinkoje esi, kokia valiuta atsiskaitai, jei tik turi kompetencijų ir esi tas talentas, kurio man reikia kažkokiam laikotarpiui, galiu tave pasamdyti“, – tvirtina pašnekovė.
Anot V. Misiukonienės, šiuo metu svarbios kelios tendencijos: „Dėl globalizacijos pasaulis tampa mažesnis, tad svarbus žmonių mobilumas, galėjimas būti bet kurioje pasaulio vietoje ir perduoti informaciją dirbant per atstumą. Svarbus naujoviškas vartotojų elgesys, naujos technologijos ir toji tūkstantmečio karta, kuri jau gimdama žino, ką reikia paspausti.“
Pokyčiai neaplenks ir žemės ūkio
B. Gruževskio teigimu, technologijų ir globalizacijos procesų kontekste Lietuva yra pakraštys: „Todėl pokyčių pas mus mažiau. Bandžiau paskaičiuoti, kiek yra žmonių, kuriems galioja naujos sąlygos. Jei sudėtume verslą, valdymą, draudimo ir finansines, mokslo paslaugas ir dalį medicininių-konsultacinių paslaugų, tai sudarytų apie 100 tūkst., t. y. 5–7 proc. žmonių.“
Kaip sako B. Gruževskis, labai keičiasi žemės ūkio situacija. „Į žemės ūkį ateina technologijos, bet kiek jos pasieks Lietuvą, sunku pasakyti. Reikia žiūrėti, kokios yra tendencijos, nes nėra jokių abejonių, kad, pavyzdžiui, po kokių 15–20 metų mažiausiai pusė viso žemės ūkio bus kompiuterizuota, ypač gyvulininkystė ir pirminis apdorojimas. Aišku, traktoriai ir kombainai tikriausiai liks, bet noriu tikėti, kad irgi bus kompiuterizuoti, lengviau valdomi“, – tikina pašnekovas.
Anot specialisto, Europoje apie 60 proc. viso pieno yra pagaminama karvių, kurios beveik nemato saulės: „Visas procesas yra kompiuterizuotas. Automatiškai įjungiami melžimo aparatai, vienas žmogus aptarnauja medžiagų atvežimą arba krauna žaliavas į sistemą, į konteinerius, kurie paskui savaitę, dvi ar tris paskirsto maistą. Žmogaus faktiškai nereikia.“
B. Gruževskis teigia, kad JAV, Kanadoje yra daug jaunimo, atstovaujančio žaliųjų judėjimui ir ekologinei žemdirbystei. „Jie ateina į žemės ūkį ir taiko technologijas, kurios labai skiriasi nuo mūsų. Tai kompiuterizuotos technikos, labai palengvinančios žmogui darbą. Dabar tam tikra technika galima pakeisti žmogų, dirbantį 12 valandų – ji tą darbą atlieka dirbdama ir 18 valandų. Todėl žemės ūkis tikrai labai pasikeis“, – aiškina pašnekovas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse10
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus34
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų4
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...