Stintų žvejyba pykdo verslininkus

Į Lietuvą nuo gruodžio pradžios jau plaukia stintos dėl kurių nesutarimas tarp žvejų kasmet darosi vis aršesnis.

Kur gaudyti stintas?

Didžiausias pajamas tiek Baltijos jūros priekrantės, tiek Kuršių marių žvejai gauna iš stintų žvejybos. Taip nurodyta Žemės ūkio ministerijos pasamdytos tyrėjų grupė tarpinėje ataskaitoje. Per metus sugaudamos apie 670 tonų žuvų 52 Baltijos jūros priekrantės žvejybos įmonės iš viso gavo 508 tūkst. eurų pajamų. Iš stintų jos siekė 215 tūkst. eurų, menkių – 140 tūkst. eurų. Iš kitų žuvų buvo dar mažesnės.

Baltijos jūros priekrantės žvejai stintas gaudo gruodį ir sausį. Apie vasarį ir kovą jos jau masiškai per Kuršių marias migruoja į Nemuno žemupį ir kitas upes neršti. Čia jas, jei yra ledas, ant Kuršių marių gaudo žvejai mėgėjai, Nemuno žemupyje išplaukus ledams – žvejai verslininkai.

„Gaudyti stintas Nemuno žemupyje turėtų būti uždrausta, nes ten yra jų nerštavietė. Dabar gi tas žuvis Nemuno žemupyje žvejai lupą su didžiuliais tinklais, kuriuos tampo traktoriai“, - aiškino Baltijos jūros priekrantės žvejai.

„Daugiamečiai tyrimai, kuriuos atliko žuvininkystės mokslininkai Arvydas Švagždys, Antanas Kontautas, Linas Ložys parodė, kad stintų žvejybą Baltijos jūros priekrantėje yra pati selektyviausia“, - kalbėjo Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis. Jo nuomone, stintų mažėja ne tik dėl jų žvejybos aukščiau Kuršių marių, bet ir dėl Klaipėdos uosto laivybos kanalo gilinimo.

Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje žvejojančių įmonių asociacijos vadovės Sigitos Jakubauskienės teigimu, Nemuno žemupyje pernai buvo patys blogiausi stintų žvejybos metai. Per sezoną sugauta tik 30 tonų stintų. Jos nuomone, atsirado pernelyg daug stintų žvejų. Jas jau gaudo ir Kaliningrado srities, ir Latvijos žvejai, ko anksčiau nebuvo.

Stintų kvotos – per aukcioną

Tarp Baltijos jūros priekrantės ir Nemuno žemupio stintų gaudytojų vyksta nematoma, bet arši kova. Vienas iš jos rezultatų, kad, kaip manoma, po Kuršių marių žvejų atstovų apsilankymo Žemės ūkio ministerijoje, žvejams Baltijos jūros priekrantėje buvo apribotas viena valtimi statomo tinklo ilgis iki 1,5 kilometro.

„Mes mokame pinigus už stintas. Jei trigubai daugėja sugaunamų žuvų priekrantėje, pas mus jų mažėja“, - aiškino S.Jakubauskienė.

Dėl stintų žvejybos Nemuno žemupyje ir Baltijos jūros priekrantėje yra esminis skirtumas. Baltijos jūros priekrantės žvejams stintų sugavimas nėra kvotuojamas, o Nemuno žemupio žvejai kvotas perka per aukcioną.

Baltijos jūros priekrantės žvejai pareikalavo, kad būtų sugrąžinta senoji iki 2017 m. pradžios galiojusi žvejybos tvarka. Jie norėtų, kad priekrantėje iki 20 metrų izobatos jie galėtų naudoti 4 kilometrų ilgio tinklą, už tos izobatos – 5 kilometrų ilgio.

Taip pat matydami, koks karas vyksta tarp žvejų atviroje Baltijos jūroje, priekrantės žvejai prašė, kad mažiausiai penkis metus jiems nebūtų skiriamos kvotos pagal perleidžiamąsias teises.

Šias ir kitas problemas žvejai pasakė susitikime su žvejybą kuruojančiu žemės ūkio viceministru Artūru Bogdanovu.

„Priekrantės žvejai nori gyventi ir dirbti oriai. Jie nenori, kad nuolat būtų kaitaliojama žvejybos tvarka. Dauguma įsigijo 4 kilometrų ilgio tinklus ir štai jiems apribojimas, kad tokiais tinklais stintų nebegalima gaudyti. Kas kompensuos žvejams nuostolius?“, - klausė M.Rimeikis.

Kaimas ir žvejai nyksta...

A.Bogdanovas tikino, kad ši valdžia nežada žvejams to, ko negali padaryti.

„Žemės ūkio ministerija nepriaugins žuvų jūroje, jei jų mažėja. Kiek galime tiek veisiame žuvų vidaus vandenyse, bet ne jūroje..., - aiškino jis.

Žuvų priekrantėje mažėja ir todėl, kad ypač greitai dauginasi nenaudingos invazinės rūšys, kaip grundalai. Žvejams siūlyta ieškoti būdų, kaip jas gaudyti ir gauti pajamas. Lietuvoje, jau egzistuojantis grundalų pardavimo tinklas.

A.Bogdanovas siūlė žvejams ir juos ginančioms asociacijoms būti aktyvesniems, važiuoti į Vilnių reikalauti akcizo kompensacijų už žvejyboje naudojamą kurą. Anksčiau žvejams pavyko išsikovoti kompensacijas už ruonių daromą žalą, grunto pylimą į žvejybos barus. Dabar rengiamasi keisti kompensacijų už grunto pylimą tvarką. Pinigus administruos Žemės ūkio ministerija. Ko sulauks žvejai dar neaišku?

Priekrantės žvejyboje didžiulė problema yra ir nuolat senstantys, kai kuriuose pajūrio kaimuose baigiantys išnykti žvejai.

„Tai yra rimta Lietuvos socialinė problema, kai nėra kuo pakeisti sunkiai dirbančių žvejų. Bet jūs nesate išskirtiniai. Lietuvoje tas pats visose srityse, išskyrus informacines technologijas. Kaime ūkininkų taip pat mažėja geografine progresija – jaunimas neperima kaimo“, - dėstė A.Bogdanovas.


Šiame straipsnyje: stintosstintų žvejybažvejai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Stinta

Stinta portretas
Jei 508k pelnas is 670tonu tai kodel tokia zuvis brangi? Parduotuves kainas uzsideda po 4-7e uz kilograma?

Real

Real portretas
Melas grynas. 670 tonų, o pajamos 500 tūkst., tai ką mažiau kai po eurą parduoda. Visiška nesamonė. Jūrinės žuvies vidutinė kaina ne mažiau 2-3 eurų. O pajamos tada apie 1,5-2 mln. eurų ir nereikia čia pasakų.

o

o portretas
paziurekit i stintu skrandi kiek ten parazitu uz ka zmogau moki pinigus
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių