- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, stipriųjų alkoholinių gėrimų realizacija 2019-aisiais augo mažiau nei vienu procentu (0,8 proc.), kai tuo pačiu metu šalies gyventojų pajamos didėjo kur kas ženkliau. Praėjusiais metais vidutinis atlyginimas Lietuvoje didėjo beveik 12 proc. (2018 m. – 751 Eur, 2019 m. – 834 Eur).
Pasak Legalaus verslo aljanso (LVA) vadovo Manto Zakarkos, nemažą laikotarpį vyravo stipriųjų gėrimų realizacijos nuosaiki kritimo tendencija. „Matydami tokį žmonių pajamų didėjimą, sąlyginai galėjome tikėtis ir didesnio stipriųjų alkoholinių gėrimų rinkos augimo, tačiau taip nenutiko. Praėjusiais metais rinka stabilizavosi“, – sako M. Zakarka.
LVA vadovas atkreipia dėmesį į tai, kad mažas stipriųjų alkoholinių gėrimų realizacijos augimas ir padidėjusios pajamos rodo, jog Lietuvos gyventojai galimai dažniau renkasi nelegalų alkoholį. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) duomenimis, šešėlis stipriųjų gėrimų rinkoje augo iki 2017-ųjų ir siekė 24 proc.
„2015-aisiais stipriųjų gėrimų šešėlis siekė 22 proc., tiek pat – ir 2019-aisiais. Nors matomas šioks toks šešėlio mažėjimas, LLRI teigia, jog stipriųjų gėrimų šešėlis atsimušė į „grindis“. O tai reiškia, jog tolesnis akcizo didinimas mažinti šešėlį Lietuvoje – nepadės. Gali tik dar labiau jį didinti“, – sako M. Zakarka.
„Lietuva be šešėlio“ duomenimis, ypač jautrūs Lietuvos regionai ir pasienio rajonai. Pavyzdžiui, vienas nelegalaus alkoholio taškas Marijampolės apskrityje tenka 750 žmonių, Alytaus apskrityje – 1000 gyventojų.
„Tai, kad žmonės renkasi nelegalius alkoholinius gėrimus, gali lemti ir dažnesnius sveikatos sutrikimus, nes tokie gėrimai kaip naminukė ar pilstukas nėra gaminami pagal reikalingus standartus. O akcizų politika – nėra orientuota į esminę problemą, t. y. alkoholizmo gydymą“, – sako M. Zakarka.
Dar viena priežastis, kodėl stipriųjų alkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje auga lėtai – gyventojų apsipirkimas Lenkijoje.
„Kol kas nebuvo atliktas išsamus tyrimas, kiek iš tikrųjų Lietuvos gyventojai išleidžia lėšų stipriesiems gėrimams kaimyninėje šalyje. Tačiau akivaizdu, kad vis didesnė dalis žmonių vyksta apsipirkti į Lenkiją – ten akcizas alkoholiui mažesnis apie 30 proc.“, – atkreipia dėmesį M. Zakarka.
Per 2018-uosius Lietuvos gyventojai Lenkijoje išleido 360 mln. eurų. Žmonės kaimyninėje šalyje perka maistą, alkoholinius gėrimus, baldus, statybines medžiagas.
2019-ieji atnešė nemažai pokyčių Baltijos šalyse. Estija, patyrusi fiasko su vykdyta akcizų politika, praėjusių metų vasarą galiausiai 25 proc. sumažino akcizus visiems alkoholiniams gėrimams. Netrukus šis veiksmas sulaukė ir Latvijos atsako – čia 15 proc. sumažintas akcizas stipriesiems gėrimams.
Nors Latvijoje nuo 2020-ųjų kovo 1-osios akcizas stipriesiems gėrimams turėtų būti toks pat kaip Lietuvoje, Latvijos gamintojų ir importuotojų asociacijos duomenimis, vertindamos praėjusių metų rezultatus Latvijos politinės partijos pradeda diskusijas, ar tikrai verta grįžti prie didesnio akcizo tarifo, svarstoma, ar pratęsti taikomą priemonę toliau.
Tuo tarpu Lietuvoje akcizas stipriesiems gėrimams nuo kovo 1-osios didinamas 10,5 proc. Taip pat – nauja įstatymų numatyta tvarka, nebelieka galimybės prisipirkti alkoholio į sandėlius. Kaip teigia LVA vadovas, tai reiškia, jog 2020-aisiais pamatysime realią situaciją, nes nebebus duomenų iškraipančio veiksnio.
„Kol kaimyninės šalys vykdo akcizų mažinimo politiką, Lietuva – izoliuoja save ir akcizą stipriesiems gėrimams didina. Dabar turime ne tik kritinį pasienį su Lenkija, tačiau ir daugiau vykstančių žmonių apsipirkti į Latviją. Ilgalaikėje perspektyvoje visa tai atneš finansinių nuostolių ne tik Lietuvos verslui, bet ir valstybės biudžetui“, – teigia M. Zakarka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dauguma Lietuvos kandidatų į EP pasisako už bendrą ES narių skolinimąsi gynybos finansavimui
Dauguma Lietuvos kandidatų į Europos Parlamentą (EP) pasisako už galimybę Europos Sąjungos (ES) narėms bendrai skolintis gynybos finansavimui per vadinamąsias euroobligacijas. ...
-
Lietuvoje masiškai trūksta darbuotojų: problema – nenoras mokytis?2
Masiškai trūkstant darbuotojų įvairiose srityse, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vieną po kito Lietuvoje atidarinėja karjeros centrus, siūlo išmokas ir kompensacijas už kvalifikacijos kėlimo ar profesijos keitimo kursus, padeda ...
-
LEA: elektros kaina „Nord Pool“ biržoje per savaitę išaugo 4 procentais
Per savaitę elektros energijos vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje padidėjo 4 procentais nuo 0,068 Eur/kWh be PVM iki 0,071 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Birželį ūkininkai kviečiami teikti paraiškas dėl paramos bearimių technologijų sėjamajai įsigyti
Birželio antroje pusėje Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbs daugiau nei 8 mln. eurų paramos kvietimą bearimėms technologijoms įsigyti. Pasak ministerijos, pareiškėjai už vieną sėjamąją galės gauti iki 80 tūkst. eurų kompensaciją. ...
-
Algų augimas Lietuvoje – sparčiausias, bet realybė liūdna6
Paskelbta, kad per paskutinius penkerius metus algų augimas Lietuvoje – greičiausias tarp visų išsivysčiusių pasaulio šalių. Jau gerą dešimtmetį skelbiama, kad vidutinės algos auga dviženkliais procentais kiekvienais metais...
-
K. Navickas nesibaimina galimų pokyčių ministrų kabinete: dirbam toliau3
Dar vienai kadencijai perrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai užsimenant apie galimus pokyčius ministrų kabinete, Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, kritikos susilaukiantis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tikina esąs ramus. Pasak jo, santykis...
-
Siūlant didinti pelno mokestį gynybai, bankų asociacija ragina netęsti solidarumo mokesčio1
Finansų ministerijai siūlant papildomam gynybos finansavimui padidinti pelno mokesčio tarifą, dėl ko daliai bankų jis didėtų iki 21 proc., Lietuvos bankų asociacija (LBA) ragina atsisakyti idėjos dar metams pratęsti solidarumo įnašo galiojim...
-
Lietuvos bankas siūlo MMA didinti 10 proc. – iki 1016 eurų
Lietuvos bankas (LB) siūlo minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) 2025 metais didinti 10 proc. iki 1016 eurų prieš mokesčius, o 2026 metais – dar 10,5 proc. iki 1123 eurų, teigia centrinio banko ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Da...
-
Moksleiviai vasaros poilsį keičia į darbą: mielai įsitaisytų ir Seime1
Užimtumo tarnyba fiksuoja rekordą – tiek daug jaunuolių, norinčių dirbti per vasaros atostogas, nebuvo seniai. Moksleiviai dažniausiai nori dirbti padavėjais, auklėmis, kambarių tvarkytojais, o kai kurie norėtų įsitaisyti Seime ar net kazino,...
-
I. Šimonytė: sprendimas dėl biudžeto su ne mažiau nei 3 proc. BVP gynybai – Seimo rankose1
Prezidentui svarstant vetuoti kitų metų biudžetą, jei jame būtų numatyta mažiau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad sprendimas dėl minėto dydžio lėšų krašto apsaugai yra Sei...