- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vertinimu, centralizuoto šilumos tiekimo įmonių inicijuojamos Šilumos ūkio įstatymo pataisos daliai dalyvių sudarytų išskirtines sąlygas veikti šilumos rinkoje. Rašte Seimui atkreipiamas dėmesys ir į galimus korupcinės rizikos veiksnius.
Svarstyti naujas Šilumos ūkio įstatymo pataisas Seimas ėmėsi sausį. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) teigimu, šiomis pataisomis siekiama nustatyti, kad centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje veikiantys šilumos gamybos įrenginiai, tiek priklausantys šilumos tiekėjams, tiek nepriklausomiems šilumos gamintojams, konkuruodami metiniame šiluminės galios aukcione, suformuotų šilumos gamintojų komplektą, kuris garantuotų mažiausias sąnaudas.
LŠTA siūlo, kad tokiems šilumos gamintojams būtų kompensuojamos investicijos su „protinga grąžos norma“.
Su tokia formuluote nesutinka STT. Tarnybos nuomone, „protingumo“ kriterijus yra vertinamojo pobūdžio dydis, priklausantis nuo jį taikančio asmens subjektyvaus vertinimo.
„Nenustatant objektyvių kriterijų investicijų grąžos dydžio nustatymui yra sudaromos sąlygos skirtingiems subjektams nustatyti skirtingus investicijų grąžos dydžius esant toms pačioms sąlygoms, todėl tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu“, - pažymima STT direktoriaus Žydrūno Bartkaus pasirašytame rašte.
STT vertinimu, šilumos tiekėjų siūlomi metiniai galios aukcionai sukurtų išskirtines sąlygas reguliuojamiems šilumos gamintojams.
„Būtų grįžtama į situaciją, galiojusią iki dabartinės šilumos gamybos ir supirkimo tvarkos įsigaliojimo, kuri buvo ydinga, nes neskatino konkurencijos ir investicijų į efektyviausius šilumos gamybos įrenginius bei neskatino mažinti šilumos kainų vartotojams“, - teigiama tarnybos rašte Seimui.
STT konstatuoja, kad nėra faktinių, ekonominių ar kitų duomenų, kurie rodytų būtinybę keisti dabar veikiantį teisinį reguliavimą, stebint teigiamas šilumos kainų mažėjimo vartotojams tendencijas.
Pagal dabar veikiantį reguliavimą, įsigaliojusį praėjusių metų gruodžio 1 d., miestuose, kuriuose kartu su šilumos tiekimo įmone veikia bent vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, organizuojami šilumos aukcionai.
STT teigia matanti tendenciją, kad aukcionuose supirktos šilumos kaina yra mažesnė už Kainų komisijos nustatytą ir šilumos tiekėjų taikomą maksimalią galimą kainą.
„Taip pat matyti tendencija, kad ne visada nepriklausomi šilumos gamintojai parduoda šilumą aukcionuose pigiau negu šilumos tiekėjai, todėl atsiradusi konkurencija rodo, kad šilumos tiekimo įmonės turi rezervų mažinti šilumos kainas“, - pažymi STT.
Anot STT, analizuojant pirmų dviejų mėnesių aukcionų duomenis, galima daryti pirminę išvadą, kad kaina vartotojams mažėja, o veikiantis teisinis reguliavimas gamintojus skatina mažinti šilumos gamybos kaštus investuojant į efektyviausius šilumos gamybos įrenginius.
„Manome, kad galutines išvadas ir tendencijas apie šios šilumos gamybos ir supirkimo sistemos efektyvumą ir poveikį vartotojų kainoms bus galima daryti įvertinus visus duomenis bent už dvejus metus“, - teigiama STT rašte Seimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui5
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...