- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Studentų ir jų tėvų apklausa parodė, kad dauguma studentų gyvena iš tėvų kišenės ir tik maždaug kas penktas pragyvenimui užsidirba pats. Jaunuoliai greičiau tampa savarankiškesni pradėję gyventi atskirai, tačiau tuomet yra priversti sunkiai balansuoti tarp studijų ir darbo.
80 proc. studentų ir tėvų teigia, kad studentai pragyvena iš tėvų ar šeimos skiriamų lėšų, parodė gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo užsakytas tyrimas.
Kaip teigiama pranešime spaudai, penktadalis studentų papildomų lėšų prisiduria dirbdami nuolatinį, laikiną darbą arba uždarbiauja vasaros atostogų metu. Kai kurie jaunuoliai turi santaupų (22 proc.), gauna valstybės pašalpą (12 proc.) ar naudojasi studijų paskola (5 proc.). Tik 1 proc. respondentų teigė gaunantys būsimo darbdavio stipendiją.
Savarankiškesni – išvykę iš tėvų namų
Tėvų teigimu, motyvaciją dirbti gerokai sustiprina išvykimas studijuoti į kitą miestą – atsiskyrę nuo šeimos jaunuoliai dažniau imasi bet kokio darbo. Tuo tarpu tame pačiame mieste likę gyventi studentai dažniau kreipiasi valstybės paramos ar pašalpos.
Atsakymai skyrėsi priklausomai nuo vaikų skaičiaus šeimoje. Studentai, kurie turi du ar daugiau brolių ar seserų, dažniau dirba vasarą ar įsidarbina nuolatinėje darbovietėje, vienturčiai dažniau dirba laikinus darbus bei ryžtasi imti studijų paskolą.
Motyvacijai turi įtakos tėvų pavyzdys
Jaunuolių motyvacija ieškotis darbo priklauso nuo šeimos situacijos. Tėvų amžius ir jų darbiniai pasiekimai lemia vaikų požiūrį į darbą bei savarankiškumą. Vidutinio (40-50 m.) amžiaus tėvai dažniau minėjo, kad jų vaikai studijų metu prisiduria dirbdami. Jaunesni (iki 40 m.) tėvai dažniau sakė, kad studentai pragyvena iš tėvų kišenės, o vyresni nei 50 m. tėvai dažniau minėjo, kad studentai kreipiasi valstybės pašalpų.
Didesnes pajamas vienam šeimos nariui turinčios šeimos dažniau teigia, kad studentai įsidarbina ir užsidirba pragyvenimui. Čia ypač išsiskiria šeimos, kuriose vienam nariui tenka 1500–2000 Lt pajamų per mėnesį: 55 proc. tokių šeimų tėvų sakė, kad studentų pragyvenimui lėšas skiria tėvai ir beveik pusė tokių šeimų tėvų atsakė, kad studentai dirba. Tai patvirtina ir moksliniai tyrimai – didesnes pajamas gaunantys tėvai perduoda geresnius darbinius ir finansų valdymo įgūdžius savo vaikams, nei tėvai, gaunantys žemesnes pajamas. Todėl suaugę vaikai dažniausiai išlieka tame pačiame socialiniame sluoksnyje kaip ir jų tėvai.
Aktyvūs studentai anksti tampa darbo rinkos dalyviais
Apklausos duomenys rodo, kad aktyvūs studentai stengiasi kuo greičiau įgyti daugiau finansinės laisvės. 87 proc. baigusiųjų pirmą kursą sakė, kad juos išlaiko tėvai, po antro kurso tokių lieka tik 73 proc. Po antro kurso net 27 proc. studentų dirba laikinus darbus – penkis kartus daugiau lyginant su pirmakursiais (5,5 proc.). Dvigubai daugiau antrakursių jau dirba ir vasaros metu (28 ir 14 proc.).
Studentai pripažįsta, kad studijų ir darbo suderinimas yra nelengvas uždavinys. Iš Telšių kilusi Greta šiuo metu studijuoja Vilniaus universitete psichologiją ir dirba įmonėje „EMP recycling“ personalo administratore. Nuolatinį darbą ji susirado, kai pradėjo studijuoti magistrantūroje. „Nebegaunu stipendijos, tad nutariau ieškotis darbo. Buvau įsidarbinusi pilnu etatu, tačiau greitai supratau, kad man per sunku tokį darbo krūvį derinti su dieninėmis studijomis ir susimažinau iki pusės etato“, – pranešime spaudai cituojama būsima psichologė.
Tyrimas parodo, kad merginos dažniau dirba nuolatinį darbą, o vaikinai dažniau uždarbiauja laikinuose darbuose. Studijų paskolas ima tik 1,6 proc. merginų ir 9,5 proc. vaikinų. Kauniečiai studentai dažniau gyvena iš savo santaupų (31 proc.), o vilniečiai – dažniau dirba nuolatinį darbą (25 proc.).
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ tyrimą atliko 2014 metų rugpjūčio 25-31 dienomis, buvo apklausti 307 pirmo-antro kurso studentai ir 302 tėvai, turintys studijuojančių vaikų.
Kas finansuoja pragyvenimą, jei studentas gyvena su tėvais arba išvažiuoja studijuoti į kitą miestą?
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...