- LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tai, kaip vyriausybė siūlo pertvarkyti pensijų sistemą, primena situaciją, kai viena ranka duodama, o kita atimama, LRT RADIJUI sako ekonomistas Romas Lazutka. Anot jo, siūlomos reformos naudingos ir pensijų fondų valdytojams – jiems nebereikės skirti lėšų reklamai, nes klientus atves naujoji reforma. Vis dėlto banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė įsitikinusi, kad reforma turi pliusų – žmonės taps labiau atsakingi už savo ateitį.
Pertvarkant pensijų sistemą, vyriausybė siūlo, kad į privačius fondus nebebūtų pervedamos „Sodros“ 2 proc. įmokos, o šias lėšas dengtų patys kaupiantieji. Tai reiškia, kad vietoj 2 proc. jie skirs 4 proc. savo užmokesčio. Anot Vilniaus universiteto socialinės politikos profesoriaus R. Lazutkos, tokia reforma primena vadinamąją vaiko pinigų reformą.
„Viena ranka duodama, o kita – atimama. Žmonės, kurie dabar į pensijų fondus moka 2 proc., mokės 4 proc. Vadinasi, 2 proc. daugiau, bet į „Sodrą“ jie mokės mažiau. Tai iš tikrųjų yra tas pats. Tik tiek, kad ten kalbama apie dalyvaujančiųjų išplėtimą – tie, kurie dabar nemokėjo į privačius fondus, jiems „Sodros“ įmoka irgi bus sumažinama“, – nurodo R. Lazutka.
Jo teigimu, pagrindinis rūpestis – „Sodros“ biudžetas. Kaip aiškina ekonomistas, kartu nurodoma ir tai, kad 30 proc. pensininkų skursta, kad pensijos nemažės, ir tai, kad sumažinama įmoka į „Sodros“ biudžetą ir įvedamos lubos. Tokiu atveju, tvirtina R. Lazutka, kyla klausimas, iš ko bus finansuojamos didėjančios pensijos.
„Gal jis [„Sodros“ biudžetas – LRT.lt] dabar ir nėra kiauras, bet kai 30 proc. pensininkų skursta, tai [...] reikia vis dėlto tas pensijas didinti“, – sako R. Lazutka.
Banko „Luminor“ vyriausioji analitikė I. Genytė-Pikčienė vis dėlto laikosi pozityvesnės nuomonės. Anot jos, naujoji pensijų sistema visai patraukli jau vien tuo, kad padaugėja galimybių pačiam žmogui rūpintis savo ateitimi.
„Tas automatinis įtraukimas [į pensijų kaupimo sistemą automatiškai bus įtraukti gyventojai iki 40 metų, tačiau jie turės galimybę atsisakyti tai daryti – LRT.lt] yra su teise atsisakyti dalyvauti. Iš tikrųjų tai pats žmogus labiau atsakingas už savo ateitį ir labiau gali spręsti, kokia situacija jam palanki. Mano akimis, tai tikrai patrauklus momentas“, – tvirtina I. Genytė-Pikčienė.
Pasak R. Lazutkos, tai, kad žmonės automatiškai įtraukiami į sistemą, naudinga pensijų fondų valdytojams: „Jiems nebereikės tiek rinkodaros išlaidų. Dabar pensijų fondai turi reklamuoti, vilioti tuos klientus. Tai kainuoja. Jeigu bus padaryta taip – žmogus pradėjo dirbti, įsiregistravo „Sodroje“ kaip apdraustasis ir automatiškai pateko privatų pensijų fondą, tai reiškia, kad tos rinkodaros išlaidos, reklamos išlaidos pensijų fondų valdytojams sumažėja.“
Konkurencingumo ragina siekti naujomis technologijomis
Vertindamas siūlomas mokesčių reformas Lietuvos pramonininkų konfederacijos patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas teigė, kad jas galima pagirti – pagaliau žiūrima ne į vieną mokestį, o mokesčių visumą. Anot A. Izgorodino, tai gali padėti pritraukti talentų.
„Pritraukti talentų, manyčiau, be „Sodros“ lubų būtų gana sunku. Yra tam tikri teigiami teoriniai pokyčiai. Kokios įtakos praktiškai tai turės ekonomikai ir kiek nurodomi skaičiai yra realūs, šią sekundę pasakyti gana sunku, nes tai labai šviežia informacija“, – sako pašnekovas.
Vis dėlto R. Lazutka įsitikinęs, kad ne visi siūlomi pokyčiai teigiami. Kaip teigia ekonomistas, buvo skelbiama, kad bus mažinama mokestinė našta darbui. Tokiu būdu atpiginant darbo jėgą siekiama ekonomikos konkurencingumo, tačiau, tvirtina R. Lazutka, tai nėra gera kryptis.
„Konkurencingumo reikėtų siekti su naujomis technologijomis, su investicijomis į mokslą. Jeigu atpiginame darbo jėgą netgi ne atlyginimų, o mokesčių sąskaita, tai reiškia, kad viešasis sektorius gaus mažiau lėšų“, – sako R. Lazutka.
R. Lazutka akcentuoja, kad jau dabar kas trečias vaikams papildomai moka už mokslą, o papildomai už sveikatos apsaugą Lietuva moka daugiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių: „Tai reiškia, kad mokesčiai darbo jėgai bus mažesni, valstybė surinks mažiau, liks daugiau pinigų darbuotojams, bet jie daugiau pinigų privalės išleisti paslaugoms, kurias teikia viešasis sektorius, o jis labai skurdus.“
Ekonomisto nuomone, reformos turėtų būti orientuotos į pajamų padidinimą, kad žmonėms būtų geriau finansuojamos viešojo sektoriaus paslaugos.
Tarp planuojamų pokyčių vyriausybė paminėjo ir nekilnojamo turto mokesčio bazės išplėtimą. Šį mokestį turėtų mokėti tie, kurie turi daugiau nekilnojamo turto, nei vieną pagrindinį gyvenamąjį būstą. Anot I. Genytės-Pikčienės, nors mokestis nebūtų didelis, tai vis tiek reikštų papildomą mokestį.
„Tai reiškia, kad mokesčių daugėja. Tai iš vienos pusės nėra palanki tendencija. Iš kitos pusės, reikėtų pagalvoti, ar tą mokestį tikrai reikėtų taip aklai visiems taikyti. Turime didžiulę skaidrumo problemą nuomos rinkoje. Galbūt vertėtų pagalvoti apie paskatas šviesiai ir skaidriai dirbti nuomos rinkoje, netaikant nekilnojamo turto mokesčio“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
Jos nuomone, panaudojus šį mokestį, būtų galima mažinti šešėlį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...