- Darius Kuodis, LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sumažinus PVM maisto produktams, kainos pirmą mėnesį tikrai krinta, bet po kelių mėnesių kyla rizika, kad jos vėl taps tokios, kokios buvo, LRT RADIJUI sako SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas. Be to, pabrėžia jis, situacija gali pasinaudoti ne tik prekybininkai – gamintojai, didmenininkai, logistai ir kiti gali imti didinti savo pelną teisindamiesi augančia gamybos, pervežimų savikaina.
– Kokių Lietuva turi svertų, kad pavyktų sumažinti maisto produktų kainas?
– Pritarčiau, kad, sumažinus PVM, trumpuoju laikotarpiu ir prekybininkai kainas panašiai sumažintų. Kiek esu matęs pavyzdžių Europoje, pirmą mėnesį kainos krinta apie 80 proc. nuo to, kiek turėtų iš tiesų kristi. Nedrįstu spėlioti, bet, sumažinus PVM, Lietuvoje pirmą mėnesį jos galėtų kristi 7–9 proc.
Rizika atsiranda po kelių mėnesių, nes maisto kainos yra kintančios, priklauso nuo pasaulinių tendencijų, darbo užmokesčio, ir paskui tampa labai sudėtinga sugaudyti, kas ir kiek keitėsi. Todėl kyla rizika, kad per šiek tiek ilgesnį laikotarpį kainos vėl grįš prie pradinio lygio.
Rizika atsiranda po kelių mėnesių, nes maisto kainos yra kintančios, priklauso nuo pasaulinių tendencijų, darbo užmokesčio, ir paskui tampa labai sudėtinga sugaudyti, kas ir kiek keitėsi.
Nereikia sakyti, kad pasinaudotų tik prekybininkai – tuo pasinaudoti gali ir gamintojai, didmenininkai, logistai ir kt. Žinodami, kad galutinė kaina vartotojui sumažėjo apie 10 proc., savo dalį jie gali didinti teisindamiesi augančia gamybos, pervežimų savikaina. Tą padaryti per ilgesnį laikotarpį tikrai nėra sudėtinga.
Taigi manau, kad trumpą laikotarpį kainos kristų, bet vėliau jos taptų tokios, kokios buvo iš pradžių.
– Kaip kaimyninėms šalims pavyksta taikyti mažesnį PVM?
– Yra įvairių pavyzdžių. Paskutinis – Latvijos pavyzdys, kur nuo praėjusių metų buvo sumažintas PVM vietos augintojų daržovėms ir vaisiams. Oficialių duomenų dar nėra, bet, kiek matome iš žiniasklaidos, yra nepasitenkinimo, kad kainos nesumažėjo tiek, kiek tikėtasi.
Tarkim, žmonės mato, kad, nors PVM sumažintas, kainos vis tiek auga. Bet apskritai jos auga todėl, kad buvo prastas derlius obuolių ar kitų vaisių. Taigi paskui labai sudėtinga įvertinti galutinį pokytį.
– Kaip PVM sumažinimas paveiktų biudžetą?
– Manau, kad mažesnis PVM maisto produktams yra normali idėja ir sprendimai gali būti priimami. Bet akcentuočiau, kad, nors iš mažesnių PVM tarifų laimi visi, kyla klausimas, kaip padengti biudžeto nuostolius.
Reikia suprasti, kad PVM sumažinimas iki 9 proc. biudžeto pajamas gali sumažinti keliais šimtais milijonų eurų. Tada klausimas – o kaip juos padengti? Juk mokytojams, medikams ir kitiems darbuotojams, prašantiems didesnių atlyginimų, nepasakysi, kad makaronai bus pigesni 10 proc. Taigi, jei nėra pasiūloma alternatyvių šaltinių, kaip padengti dingstančias pajamas, toks siūlymas tampa bevertis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės2
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?2
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Vėl šventinis maratonas: prekybininkams teks pakovoti dėl vartotojų pinigų
„Galiausiai baigsis tuo, kad kainos parduotuvėse per dieną keisis tiek kartų, kiek ir naftos kaina“, – apžvelgdamas kai kurių Lietuvoje veikiančių prekybininkų naujas praktikas sako kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...