Iš sunkėjančio gynybos pinigų maišo pramonei nubyra tik trupiniai

Verslas teigia neretai pasigendantis aiškumo ir konkretumo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ar Lietuvos kariuomenės konkursuose. Trūkstant komunikacijos tarp verslo ir valstybės, per pastaruosius trejus metus susikūrė dvi gynybos ir saugumo pramonės įmones vienijančios asociacijos, kurių tikslas - informuoti Lietuvos kariuomenę, KAM, kitas institucijas, organizacijas bei visuomenę apie įmones, gaminčias prekes ir teikiančias paslaugas gynybos sektoriui.

Kita problema, su kuria susiduria šalies įmonės, - jos neišgali konkuruoti su stambiomis tarptautinėmis korporacijomis ir gali pretenduoti tik į nedidelius užsakymus. Vis dėlto moderniausią produkciją gaminančios Lietuvos bendrovės sugeba atrasti savo nišą ir jau gali pasigirti aprūpinančios ir Lietuvos karius.

Gynybos ir saugumo pramonė - įvairiapusė

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Ričardas Sartatavičius sako, kad kariuomenės aprūpinimas yra įvairiapusis, todėl galvojant apie KAM ir kariuomenės viešuosius prikimus, nereikėtų mąstyti tik apie tankų ir šautuvų įsigijimą.

Lietuvos gamintojai yra pasirengę konkuruoti su užsienio gamintojais bei pasiūlyti kariuomenei savo kokybišką, vakarietiškus standartus atitinkančią produkciją, kuri neretai yra ir pigesnė. Tai yra nauda ir valstybei, nes lėšos neiškeliautų iš Lietuvos, o kurtų čia pridėtinę vertę.

„Dažnai užmirštama, kad kariui aprūpinti mūšio ar pratybų lauke reikia gerokai daugiau, o ginkluotė ir amunicija tėra ledkalnio viršūnė. Nuo logistikos, maitinimo ir sanitarijos iki asmeninės saugos priemonių. Nuo inžinerinės pramonės gaminių, medicininės įrangos iki kibernetinio saugumo programų - visa tai sudaro didžiąją ledkalnio dalį, kuri paprastai yra nematoma, bet ne mažiau svarbi“, - BNS kalbėjo R.Sartatavičius.

Anot jo, NATO sąjungininkės iš lietuviškų įmonių dažniausiai perka šarvines liemenes, stebėjimo įrangą, šaudmenis, uniformas ir signalų perdavimo sistemų dalis. LGSPA įmonės eksportuoja maždaug 90 proc. produkcijos, todėl Lietuvos kariuomenė perka tik apie dešimtadalį jų gaminamų produktų.

„Gynybos biudžeto didinimas leidžia kariuomenei įsigyti būtiną ginkluotę, techniką ir įrangą, taip pat didinti profesionalių karių ir šauktinių skaičių. Be abejo, Lietuvos gamintojai yra pasirengę konkuruoti su užsienio gamintojais bei pasiūlyti kariuomenei savo kokybišką, vakarietiškus standartus atitinkančią produkciją, kuri neretai yra ir pigesnė. Tai yra nauda ir valstybei, nes lėšos neiškeliautų iš Lietuvos, o kurtų čia pridėtinę vertę“, - teigė R.Sartatavičius.

Savo ruožtu Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos prezidentas Julius Niedvaras BNS sakė, kad didinamos Lietuvos išlaidos gynybai didelės teigiamos naudos lietuviškoms bendrovėms neturės.

„Poveikis bus nežymus, nes didžioji dalis lėšų bus išleista užsienio šalyse, perkant ginklus ir įrangą, ją aptarnaujant ir kuriant naujas darbo vietas užsienio šalyse. Mes manome, kad šiandien palankus laikas politikams naujai įvertinti kompensacijos ar offseto mechanizmą Krašto apsaugos ministerijos pirkimuose, kurio prieš dešimtmetį Lietuva atsisakė“, - kalbėjo J.Niedvaras.

Kariuomenės problema - viešieji pirkimai

LGSPA direktorius Ričardas Sartatavičius teigia, kad saugumo ir gynybos pramonės įmonės susiduria su problematiška kariuomenės viešųjų pirkimų sistema - įmonės iš anksto negali paruošti produktų kariuomenei, nes iki konkursų paskelbimo nežino jos poreikių.

„Su gynyba ir saugumu susijusiuose viešuosiuose pirkimuose yra ir tobulintinų dalykų. Verslas neretai sužino apie jėgos struktūrų poreikius, tik paskelbus konkursus, todėl įmonės negali iš anksto pasiruošti ir apskritai dalyvauti konkursuose. Tai yra labai svarbu norint konkuruoti su užsienio įmonėmis, kurios dėl didelių gamybos apimčių gali sukaupti dideles gaminių atsargas, o tai dažnai yra viena esminių sąlygų pirkimuose“, - tvirtino R.Sartatavičius.

Jis pridūrė, kad Lietuvos įmonės kariuomenei negali patiekti ginkluotės ar sunkiosios technikos, tačiau jos gali prižiūrėti įrenginius ir kitą techniką, įsigytą užsienyje.

„Kalbant apie didelius kariuomenės įsigijimus, kai perkama ginkluotė, technika ar įranga, kurios vietinė pramonė negali pagaminti savarankiškai, būtinas supratimas, kad subranga arba vietinės pramonės dalyvavimas galėtų būti vienas iš gynybos politikos prioritetų. Tam, žinoma, būtinas politinis apsisprendimas“, - teigė R.Sartatavičius.

Jo žodžiais, tikimasi, jog pertvarkyta kariuomenės viešųjų pirkimų sistema leis lietuviškoms įmonėms laimėti daugiau užsakymų.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenės viešieji pirkimai nėra centralizuoti - dalį jų skelbia Krašto apsaugos ministeriją, dalį - kariuomenė. Vis dėlto Vyriausybė žada 2018 metais sukurti atskirą šiems pirkimams skirtą agentūrą. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis anksčiau yra sakęs, jog pirkimų centralizavimas leistų užtikrinti geresnę kontrolę.

Krašto apsaugos sistemos pirkimai buvo sulaukę kritikos, kai paaiškėjo, kad prieš dvejus metus kariuomenė iš įmonės „Nota Bene“ itin brangiai pirko virtuvės įrankius. Kilus ažiotažui dėl šios istorijos, buvo smukęs gyventojų pasitikėjimas kariuomene.

Dėl skaidrumo stokos pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ pirkimą ypač kritikavo buvęs kariuomenės vadas ir buvęs LGSPA vadovas Valdas Tutkus. 2015 metų rudenį atsistatydindamas iš pastarųjų pareigų, jis tvirtino suprantantis Vokietijos svarbą Europos Sąjungai ir Lietuvai, bet jam įtarimų kėlė galimai per didelė „Boxer“ kaina.

Abiejų asociacijų vadovai BNS sakė, kad V.Tutkaus pasitraukimas ir kritika pirkimų sistemai neturėjo jokios įtakos asociacijų veiklai. R.Karoblis BNS teigė, kad ministerija visas asociacijas ir gynybos pramonės įmones traktuoja vienodai.