- Ieva Vidūnaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Susirgę ir savaitę negalėdami dirbti Lietuvos gyventojai patirtų mažiausių finansinių praradimų, lyginant su kitų Baltijos šalių gyventojais, atskleidė skaičiavimai. Be to, lietuviai vieninteliai Baltijos šalyse gauna nedarbingumo išmoką pačią pirmą ligos dieną.
Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, remiantis kelių apklausų duomenimis, kas penktas šalies gyventojas sirgdamas eina į darbą, nes bijo netekti pajamų. Tačiau taip elgtis, pasak jos, kažin ar verta, nes sirgdami vieną savaitę lietuviai netenka mažiau pajamų, lyginant su kaimynais latviais ir estais.
„Savaitę trunkančio nedarbingumo dėl ligos atveju 500 eurų, atskaičius mokesčius, gaunantis gyventojas Lietuvoje per savaitę netektų 40 eurų, arba 8 proc. savo pajamų, Latvijoje – 43 eurų, arba 9 proc., Estijoje – 65 eurų, arba 13 proc. Tiesa, dalį lėšų mažai uždirbantys estai galėtų susigrąžinti vėliau, deklaravę savo pajamas“, – banko pranešime cituojama J. Cvilikienė.
Lyginant Baltijos šalių ligos išmokas svarbu paminėti, kad Estijoje ji nemokama pirmąsias tris ligos dienas, Latvijoje tokia išmoka nemokama pirmą ligos dieną. Tuo metu Lietuvoje ligos išmoka mokama nuo pirmos ligos dienos, ją pirmąsias dvi ligos dienas moka darbdavys, už vėlesnes dienas – „Sodra“.
Situacija, pasak J. Cvilkienės, lietuviams tampa nepalanki, kai sergama ilgiau arba gyventojo pajamos yra didesnės, pavyzdžiui, 800 eurų, atskaičius mokesčius. Lietuvoje sirgdamas dvi savaites 800 eurų į rankas uždirbantis žmogus netektų kiek daugiau nei 84 eurų, arba 10,5 proc. pajamų, Latvijoje – 69 (8,6 proc.), Estijoje – beveik 137 eurų (17,1 proc.) pajamų.
Kai nedarbingumo pažymą tenka imti, norint pasirūpinti sergančiu vaiku, mažiausiai pajamų dėl to praranda Latvijos gyventojai. Pavyzdžiui, dėl savaitę sergančio vaiko slaugos 500 eurų uždirbančio gyventojo pajamos Lietuvoje sumažėja daugiau nei 27 eurais, arba 5,6 proc. pajamų. Esant tokiai situacijai Latvijoje ir Estijoje, darbuotojas netenka atitinkamai 12 eurų (2,5 proc.) ir 37 eurų (17,4 proc.).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų2
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu7
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...