- LRT inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, maistas Lietuvoje – vienas pigiausių Europoje. Nepaisant šio fakto, maistui ir nealkoholiniams gėrimams skiriama išlaidų dalis – viena didžiausių ir sudaro beveik ketvirtadalį (23,5 proc.) visų lietuvio išlaidų. Šiek tiek sumažinti išlaidas gali ir pats žmogus – atidžiau rinkdamasis parduotuvėse pigesnius, tačiau ne būtinai prastesnės kokybės, produktus.
Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ suskaičiavo, kiek galima sutaupyti ar išleisti, renkantis pigiausias ar brangiausias kasdienes panašios kokybės maisto prekes ir pranešime žiniasklaidai pateikė rezultatus.
Kokie produktai perkami dažniausiai?
Visoje Lietuvoje šiame prekybos centre per metus apsilanko iki 1,7 mln. unikalių pirkėjų, didelė jų dalis į parduotuves užsuka maždaug kartą per savaitę ar dvi, o lojaliausieji – ir 3–4 kartus per savaitę. Pagrindinį, bene kaskart užsukus perkamą, maisto prekių krepšelį sudaro šie produktai: varškė, pienas, sūris, grietinė, jogurtas, batonas, juoda duona, šviežia mėsa – dažniausiai kiauliena, kokia nors dešra, taip pat bananai, o iš gėrimų – vanduo, vaisvandeniai ir šviesusis alus.
Varškę ir jos gaminius žmonės perka dažniausiai – kiek dažniau nei kas 1,5 savaitės (apie 42 kartus per metus). Pieno ir pieno gėrimų – kiek rečiau nei kas 1,5 savaitės (39 kartus per metus). Kas 1,5–2 savaites žmonės perka ir sūrio, batono. O kartą per dvi savaites – visų likusių produktų iš minėto pagrindinių maisto prekių krepšelio (palaipsniui retėjančia tvarka): vandens, šviesaus alaus, bananų, grietinės, vaisvandenių, dešros, jogurto, juodos duonos, šviežios mėsos.
Kiekvienas pasirinkimas – svarbus
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pieno produktai pagal suvartojamą jų kiekį per metus sudaro didžiausią dalį iš visų maisto produktų grupių – vienam žmogui tenka net 321 kilogramas. Prekybos tinklo duomenys patvirtina pieno produktų svarbą lietuviams – jie vyrauja pirkėjų krepšeliuose pagal nuperkamus kiekius ir pirkimo dažnumą.
Minėtame dažniausiai perkamų maisto produktų krepšelyje – net penki pieno produktai: varškė, pienas, sūris, jogurtas ir grietinė. Susumavus jų pirkimo dažnį išeina, kad vien šių produktų į krepšelius žmonės dedasi bent 154 kartus per metus. Taigi kaskart pasirenkant pigesnį produktą galima nemažai sutaupyti.
Pavyzdžiui, pirkėjų dažniausiai perkamas pienas – ultra aukšta temperatūra apdorotas (UAT) 3,2 proc. riebumo pienas, 0,9 litro pakuotėje. Ultra aukšta temperatūra apdorotas pienas populiarus visame pasaulyje dėl to, jog laikomas neatidarytoje pakuotėje net ir kambario temperatūroje išlieka nesurūgęs iki keleto mėnesių. Jo kainų amplitudė parduotuvėse šiuo metu – nuo 0,49 euro centų iki 1,09 euro. Taigi kaskart perkant pigiausią vietoj brangiausio to paties riebumo ir talpos pieną per metus galima sutaupyti 23,16 eurų.
Skirtingų gamintojų populiariausios – 9 proc. riebumo – varškės kilogramo kaina gali skirtis nuo 3,06 euro iki 5,96 euro. Turint minty, jog dažniausiai perkama po 200 gramų varškės ir net 42 kartus per metus, renkantis taip pat kokybišką pigiausią varškę vietoj brangiausios, per metus gali kišenė likti 23,78 euro.
Dar vienas pavyzdys – šviežia mėsa, kurios, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 metais vidutiniškai kiekvienas lietuvis suvalgė po 86 kilogramus, iš jų 49 kilogramus – vien kiaulienos. Dažniausiai renkasi kiaulienos kumpį. Pigiausio kiaulienos kumpio be kaulo kilogramas prekybos centre šiuo metu kainuoja 2,49 euro (3,5 kilogramų pakuotėse), o brangiausias – 7,24 euro (fasuotas arba sveriamas kiaulienos kumpis be odos). Renkantis pigiausią vietoj brangiausio jau nuo kilogramo galima sutaupyti 4,75 euro, o per ištisus metus – beveik 233 eurus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu11
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...