Kiek galima sutaupyti perkant pigesnį tos pačios kokybės maistą?

  • Teksto dydis:

Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, maistas Lietuvoje – vienas pigiausių Europoje. Nepaisant šio fakto, maistui ir nealkoholiniams gėrimams skiriama išlaidų dalis – viena didžiausių ir sudaro beveik ketvirtadalį (23,5 proc.) visų lietuvio išlaidų. Šiek tiek sumažinti išlaidas gali ir pats žmogus – atidžiau rinkdamasis parduotuvėse pigesnius, tačiau ne būtinai prastesnės kokybės, produktus.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ suskaičiavo, kiek galima sutaupyti ar išleisti, renkantis pigiausias ar brangiausias kasdienes panašios kokybės maisto prekes ir pranešime žiniasklaidai pateikė rezultatus.

Kokie produktai perkami dažniausiai?

Visoje Lietuvoje šiame prekybos centre per metus apsilanko iki 1,7 mln. unikalių pirkėjų, didelė jų dalis į parduotuves užsuka maždaug kartą per savaitę ar dvi, o lojaliausieji – ir 3–4 kartus per savaitę. Pagrindinį, bene kaskart užsukus perkamą, maisto prekių krepšelį sudaro šie produktai: varškė, pienas, sūris, grietinė, jogurtas, batonas, juoda duona, šviežia mėsa – dažniausiai kiauliena, kokia nors dešra, taip pat bananai, o iš gėrimų – vanduo, vaisvandeniai ir šviesusis alus.

Varškę ir jos gaminius žmonės perka dažniausiai – kiek dažniau nei kas 1,5 savaitės (apie 42 kartus per metus). Pieno ir pieno gėrimų – kiek rečiau nei kas 1,5 savaitės (39 kartus per metus). Kas 1,5–2 savaites žmonės perka ir sūrio, batono. O kartą per dvi savaites – visų likusių produktų iš minėto pagrindinių maisto prekių krepšelio (palaipsniui retėjančia tvarka): vandens, šviesaus alaus, bananų, grietinės, vaisvandenių, dešros, jogurto, juodos duonos, šviežios mėsos.

Kiekvienas pasirinkimas – svarbus

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pieno produktai pagal suvartojamą jų kiekį per metus  sudaro didžiausią dalį iš visų maisto produktų grupių – vienam žmogui tenka net 321 kilogramas. Prekybos tinklo duomenys patvirtina pieno produktų svarbą lietuviams – jie vyrauja pirkėjų krepšeliuose pagal nuperkamus kiekius ir pirkimo dažnumą.

Minėtame dažniausiai perkamų maisto produktų krepšelyje – net penki pieno produktai: varškė, pienas, sūris, jogurtas ir grietinė. Susumavus jų pirkimo dažnį išeina, kad vien šių produktų į krepšelius žmonės dedasi bent 154 kartus per metus. Taigi kaskart pasirenkant pigesnį produktą galima nemažai sutaupyti.

Pavyzdžiui, pirkėjų dažniausiai perkamas pienas – ultra aukšta temperatūra apdorotas (UAT) 3,2 proc. riebumo pienas, 0,9 litro pakuotėje. Ultra aukšta temperatūra apdorotas pienas populiarus visame pasaulyje dėl to, jog laikomas neatidarytoje pakuotėje net ir kambario temperatūroje išlieka nesurūgęs iki keleto mėnesių. Jo kainų amplitudė parduotuvėse šiuo metu – nuo 0,49 euro centų iki 1,09 euro. Taigi kaskart perkant pigiausią vietoj brangiausio to paties riebumo ir talpos pieną per metus galima sutaupyti 23,16 eurų.

Skirtingų gamintojų populiariausios – 9 proc. riebumo – varškės kilogramo kaina gali skirtis nuo 3,06 euro iki 5,96 euro. Turint minty, jog dažniausiai perkama po 200 gramų varškės ir net 42 kartus per metus, renkantis taip pat kokybišką pigiausią varškę vietoj brangiausios, per metus gali kišenė likti 23,78 euro.

Dar vienas pavyzdys – šviežia mėsa, kurios, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 metais vidutiniškai kiekvienas lietuvis suvalgė po 86 kilogramus, iš jų 49 kilogramus – vien kiaulienos. Dažniausiai renkasi kiaulienos kumpį. Pigiausio kiaulienos kumpio be kaulo kilogramas prekybos centre šiuo metu kainuoja 2,49 euro (3,5 kilogramų pakuotėse), o brangiausias – 7,24 euro (fasuotas arba sveriamas kiaulienos kumpis be odos). Renkantis pigiausią vietoj brangiausio jau nuo kilogramo galima sutaupyti 4,75 euro, o per ištisus metus – beveik 233 eurus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių