Sutartį gaubia neatsakyti klausimai

Dešimtys milijonų naujų darbo vietų, dešimtimis milijardų eurų didesnis bendrasis vidaus produktas – tokie skaičiai pateikiami pristatant būsimą laisvos ES ir JAV prekybos sutarties naudą. Derybininkai nutyli daug detalių, Europoje keliančių nemenką susirūpinimą.

Pažadėjo dirbti skaidriai

Dalis derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo su JAV, dar vadinamo laisvos prekybos sutartimi, dokumentų yra viešinami. Dar didesnio atvirumo siekimą Europos Komisija (EK) deklaravo praėjusių metų lapkritį, pranešusi, jog svarbu užtikrinti, kad plačioji visuomenė turėtų tikslią ir išsamią informaciją apie ES ketinimus derantis dėl susitarimo su JAV.

Su šia sritimi susiję dokumentai prieinami visiems Europos Parlamento (EP) nariams, o dokumentų su slaptumo žyma yra vis mažiau. Be to, nuo praėjusių metų gruodžio 1-osios EK įsipareigojo viešinti informaciją apie tai, kas susitinka su jos politiniais vadovais ir vyresniaisiais pareigūnais. Sausio 27 d. pradėjo veikti ES lobistų registro versija, kurioje turi registruotis tie, kurie nori pasisakyti per EP rengiamus klausymus ar susitikti su EK nariais ir kitais aukštais pareigūnais (visuotinė registracija kol kas nėra privaloma). "Nesudarykime įspūdžio, kad ką nors slepiame, dirbkime skaidriai ir paviešinkime susijusius dokumentus", – skelbė EK pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris.

Renka parašus prieš

EK šį mėnesį išplatino ir sukurtą žaismingą – matyt, plačiajai liaudžiai kuo suprantamesnį – leidinį, kuriame išvardijo dešimt populiariausių su laisvos prekybos su JAV sutartimi susijusių mitų ir jų paneigimų.

Pirmiausia baiminimasis, kad sutartis sumažins ES standartus, kuriais užtikrinama vartotojų ir aplinkos apsauga, neigiamas faktu, kad ES standartai nėra derybų objektas – jie visi bus išlaikyti. Tas pats, teigiama, galioja ir kalbant apie maisto saugą. Leidinyje neigiami įtarimai, kad ES šalių narių valdžios, pasirašius susitarimą, turės mažiau galių suvaldyti didžiųjų JAV įmonių bandymą daryti spaudimą, tvarkyti savo viešąsias paslaugas kaip norinčios išlaikyti kultūrinį identitetą, apsaugoti dirbančiųjų teises ir panašiai.
Be visų šių gerų norų deklaravimo – priešingos nuotaikos. Kol kas jokie tikinimai apie "plačiosios visuomenės tikslų ir išsamų informavimą" nepakeitė daugelio žaliųjų ir įvairių kitų judėjimų atstovų nuomonės, kad laisvos prekybos su JAV sutartis ES padarys daug žalos. Daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, organizuojamos protesto akcijos, renkami parašai peticijoms prieš derybų tęsimą.

"Mes pasisakome prieš TPIP, nes derybose yra keletas kritinių problemų, tokių kaip investuotojų bei valstybės ginčų reguliavimo mechanizmas ir bendradarbiavimo reguliavimo srityje taisyklės, keliančių grėsmę demokratijai ir teisės viršenybės principui. Mes siekiame, kad neskaidriose derybose nebūtų sumažinti darbuotojų apsaugos, socialiniai, aplinkosaugos, asmens duomenų apsaugos ir vartotojų apsaugos standartai bei nebūtų panaikintas valstybės reguliavimas komunalinių paslaugų (pavyzdžiui, vandens tiekimo) ir kultūros vertybių srityse", – rašoma vienoje peticijų, už kurią renkami parašai Lietuvoje.

Kyla daug klausimų

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas sakė, kad tiek apie ES bei Kanados ekonomikos ir prekybos susitarimą, dėl kurio sutarta dar praėjusį rugsėjį, tiek apie TPIP informacijos nepakanka. Esą tėra sakoma, kad bus naudos Europai, o kaip realios naudos gauti konkrečių šalių ūkininkams, nežinia, nes laukia tik daugiau konkurencijos ir dar daugiau sunkumų.

"Šiaurės Amerikos ir Europos sutarties ratifikavimas eina į pabaigą, bet kaip ji veiks bei kokią įtaką turės žemdirbiams, kokios naudos gaus būtent mūsų žemdirbiai – neaišku. Matome tik minusus, tačiau negalime daryti įtakos nei sutarties ratifikavimui, nei pakeitimui", – nerimavo A.Stančikas.