- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Swedbank“ užsakymu atlikta būsto paskolą turinčių Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad didžioji dauguma gyventojų sprendimą skolintis priima per mėnesį laiko. Apklausa taip pat parodė, kad lyginant su ankstesniais metais, padaugėjo gyventojų, kurie prieš priimdami sprendimą skolintis konsultuojasi su banko finansų specialistais. Taip pat išaugo būsto paskolos gavėjų dalis, teigiančių, kad savo sprendimu jie yra patenkinti ir net turėdami galimybę iš naujo priimti sprendimą nieko nekeistų.
„Pastebime, kad gyventojų finansinis išprusimas auga. Prisiimami ilgalaikiai įsipareigojimai vertinami atsakingiau, gyventojai labiau pasveria savo finansines galimybes, ir kaip galės tų įsipareigojimų laikytis ateityje. Mūsų apklausos rezultatai rodo, jog sprendimu dėl būsto paskolos šiuo metu visiškai patenkintas yra vienas iš trijų būsto paskolos gavėjų (34 proc.), kai prieš ketverius metus tokių paskolos gavėjų skaičius tesiekė 10 proc.“, – komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.
Ką keistų pirmiausia?
Paklausti, ką darytų kitaip, jei galėtų iš naujo priimti sprendimą, apklausos dalyviai dažniausiai paminėjo pradinį įnašą – kas ketvirtas arba 25 proc. nurodė, kad būtų sukaupę didesnę sumą pradiniam įnašui. Kone tiek pat apklaustųjų (23 proc.) norėtų skirti daugiau laiko išnagrinėti bankų pasiūlymams.
Norintys daugiau pasidomėti palūkanomis ir galimais jų svyravimais ateityje bei labiau pasigilinti į mokėjimo grafiką ir įmokų dydžius nurodė, atitinkamai, 19 proc. ir 18 proc. apklaustųjų. Rečiausiai apklaustieji nurodė, jog norėtų skolintis trumpesniam laikotarpiui arba pageidautų keisti paskolos dydį ‒ rinktis mažesnę ar didesnę paskolos sumą.
Savo sprendimu labiau patenkintos pasirodė esančios moterys – 39 proc. jų atsakė, kad nepageidautų nieko keisti. Taip manančių vyrų dalis siekė 27 procentus.
Analizei ‒ iki 4 savaičių
Didesnioji dalis gyventojų (55 proc.) nurodė, jog prieš priimdami sprendimą skolintis jie būsto paskolos sąlygas aiškinosi mėnesį ar trumpiau. Norintys paskolos sąlygas aiškintis ilgiau ir tuo pačiu sprendimą atidėliojantys iki pusmečio ar ilgiau nurodė 18 proc. respondentų.
Įdomus faktas yra tai, jog moterys buvo linkusios skirti daugiau laiko nei vyrai paskolos sąlygų analizei. Moterų buvo dukart daugiau nei vyrų tarp atsakiusiųjų, kad paskolos sąlygas analizavo ilgiau nei pusmetį ir dukart mažiau nei vyrų tarp nurodžiusiųjų, jog tam pakako vienos savaitės.
Aktyviau konsultuojasi
Pasak „Swedbank“ atstovės J. Gumuliauskienės, per pastaruosius metus padaugėjo gyventojų, kurie prieš priimdami sprendimą skolintis konsultuojasi su banko finansų konsultantais.
„Pernai metais gyventojai dažniausiai nurodydavo, kad su banko specialistais nesikonsultavo, nes arba pakako turimų žinių, arba jie patarimo klausė draugų ir artimųjų. Šių metų apklausos rezultatai rodo, kad situacija keičiasi – dauguma tarėsi su banko konsultantais arba reikiamos informacijos savarankiškai ieškojosi internete. Tai rodo, kad į banką žmonės vis dažniau ateina pasikonsultuoti svarbiais finansiniais klausimais, įskaitant ir tokį ilgalaikį įsipareigojimą, kaip būsto paskola“, – teigia „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.
Prieš priimdami sprendimą, su banko specialistais konsultavosi 53 proc. apklaustųjų. Palyginimui, pernai metais tokių gyventojų dalis tesudarė 19 proc.
Su nekilnojamojo turto vertintojais ir statybų specialistais konsultavosi 10 proc. apklaustųjų, nekilnojamojo turto pardavėjais – 4 procentai. Į specialistus iš viso nesikreipė, nes pakako turimų žinių,15 proc. apklaustųjų (2014 m. 34 proc.).
Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą būsto paskolos tema „Swedbank“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...