„Swedbank“: žmonių galimybės įpirkti butus sumažėjo

  • Teksto dydis:

Nepaisant spartėjančio atlyginimų augimo didžiuosiuose miestuose, 2016 metų pabaigoje žmonių galimybės įpirkti butus sumažėjo, rodo naujausias „Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas.

„Būsto rinkos aktyvumas, atmetus sezoninius svyravimus, šių metų pradžioje nenuslūgo. Dėl istoriškai žemų būsto paskolų palūkanų butai išlieka lengviau įperkami nei prieš kelerius metus, o atlyginimų augimas apima daugiau sektorių. Šie veiksniai ir toliau bus pagrindiniai būsto paklausos skatinimo varikliai“, ‒ pranešime spaudai teigia „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.

Pasak jos, butų kainų augimui toliau viršijant atlyginimų kilimą, būsto įperkamumas didžiuosiuose miestuose mažėjo jau antrąjį ketvirtį iš eilės.

Naujausiais duomenimis, ketvirtąjį 2016 metų ketvirtį indeksas Vilniuje siekė 128,8 punkto, Kaune - 222,4, Klaipėdoje - 191,5 punkto.

Indeksas parodo, kaip standartinį 55 kv. metrų butą įperka šeima, kurios pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo. Iindekso reikšmė lygi 100, kai įsigyjamo būsto 30 metų trukmės paskolos, siekiančios 85 proc. buto vertės, mėnesio įmoka lygi 30 proc. jos mėnesio pajamų. Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį – būstas tampa lengviau įperkamas.

Iš Baltijos šalių išsiskiria Ryga, kur būsto įperkamumo augimas ir toliau spartėja - indeksas siekė 185,5 punkto, Taline - 151,9 punkto. Anot „Swedbank“, indekso augimą Rygoje iš dalies lėmė tai, jog parduodama daugiau žemesnės klasės ir pigesnių butų.

2016 metų ketvirtąjį ketvirtį vidutines pajamas gaunanti šeima Vilniuje galėjo įpirkti iki 71 kv. m ploto vidutinės kainos butą, Rygoje - iki 102 kv. m, o Taline – iki 84 kv. m ploto butą. Per metus įperkamo būsto plotas Vilniuje mažėjo 3 kv. m, Taline - 1 kv. m., o Rygoje išaugo 14 kv. m.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių